Žolinaj, Marijos ti atlaiduos glauniausios, buvom Alizovoj, pasimaldam, akis pagonam. Unt kermošiaus žiūri, katros gražėsnis margys (margumas). Tokių tumsiai mėlynų sparnyčių dėl kermošiaus pati pasisiuvau, unt jozmenėlio priraukta priraukta, ir platyba nesvietiška. Balta šilkina bliuskėla su kvietkais kad tinka! Kermošius buvo didelis, ale ir maišalynas daug.
Po visų pamaldų suvažiovo giminas iš kitų paropijų, pokermašius iškėlam. Bačkėlį alaus monasai vyrėlis padora, masos priviriau. Ar koks bolius, ar pokermašė – tai tik alaus, jau girtų par mum nebūna, svečiai pasuoliais neišgriūva nosim. Mas labai vaišingi, apikeliam apikeliam stolų, kad tiktai paukštas pieno tatrūksta. Šumnios ir torielkos, žibiais kraštėliais. Šėmat apklojau stalus naujom stoldingtam, par vidurį pėrmagzta ir aplink sietkos. Čia par mum tai svėčio kiemas, mas ne kokė apdujėliai, ir giminas mūsų mieli. Kol gyvi visi asam, norias pasmatyt, sustiktėn. Iš mamos pusas tai baisiai garsi gimina, labai tiršta, visi darbinykai, bagoti. Nestoto onaro, tai neraikia ir jieškot. Padirbam padirbam, paboliavojam. Tai ir sokom – dėl vaikų galak, dėl giminių turėk. Dabar kad ir mūsų tai aš nėgiriu, ale teisybį sakau, viso davolei, ir gyvulių davolei, ir dorbo davolei. Kiauliokų nusipenim, sočiai gyvanam. Ir pinigai žvingia, plašia kešėnį, goliam išlaiduot. Neraikia patiem girtis, ale labai sutinkam visi giminas, nebuvom su nieko nigdi suspykį. Mat sylu meilas neįgysi, uparu (užsispyrimu) Dievo neišprašysi. Katran kiemi paprunta, kad jau ti kėp ir svečiuotis, tai ir suvažiuoja.
O su bulbieni smagiai svečio nepamylasi! Keptų karvėlių tai nebuvo, ale ir prakųstais rėšučiais svečių nevaišinom. Kotlietų, vyniotinių visokių prikepiau, balundėlių pritušinau – padirbu gurguziukus iš masos, vynioju kopūstlapin, dadu puodan. Visėp košlynos priviriau, ir pjaustytos, ir maltos, gerai sutenėjo. Acto pataisiau, gol kas su košlenu noras. Tokias pajilgas torielkas pridėjau keptos žųsienos. Skilundžio do skanaus turiu, kė dadu skilundį, tai čėlų garsvyčių grūdėlių įbarstau ir dėl smarkumo, ir gražu, kai volgai, tik grikš grikš. Došros šito čėsu būt sanos, suvytį, duok unt sienų, tai nesubiras. Iš kur vosarų babus dašrų, sanai baigėm. Dašra skaitos kėp ir vagis namuos, jų suvolgysi ir nebar.
Ok, tu Vėšpatė, pyrogų kėp ir pusnės prikepiau, madaunyko, kringelių tokių kėp ir aštuntas numeris. Mamyta ne tik jos kėptėn išmokino, ale ir dainalį – kic kic kic Kamajuos baronkėlių pirktų, kringelių raitytų. Babkas do kelias iškepiau unt raitytos blėkėlas, tai kantuoti kraštai. Po babku tokios lėžuviais iškarpytais kraštais popėrius paklojau. Svečiom gi prosto kepaišio nepaduosi. O piernykai piernykai, kėpunt grėtienas rūgščios dadu ir sviesto, tik įdedi burnon ir paslaidžia! Gruzda piernykėliai, gerai iškėpį. Ir sausainių tortinių, ir saldainių, visako pridėjau bant šešias piramidas, svetėliai visa sutaisa.
Mon tik keli trupinėliai baliko. Tokia ošen smaliūgė, tik ir žiūriu ištimpus akis, kad kų saldžiai nutvėrt. Kad užeis smalkstas, volgau saldainius ba tolko. Cukrų palieku aikštaj ir pasmalstauju. Madų tai volgau su oboliu, vienas, tai pasųla širdis. Išsiviriau ogienas, palivonų užurišiau, dratu užvyniojau, nu dabar parvosar, parrudan neliesiu. Kadgi ir tėp riestų turiu ažupkalį, nėt krata, kė ainu. Ir kakėlas kėp bundalas. Duntas negibakokė, išretėjį jau labai, kas gi bar, kermošiniai (priekiniai) tiktai du.
Kasmat šitėpos suvažiuoja pakalenija, pabūva, padainuoja – motinyta, lipk no pėčiaus, prijimk savo mielų svėčių. Ar va šitų dainalį kad užplašia kėp jaunystaj – namė dūmai, miški krūmai, ubagai kermošiuj. Pasidrumsčia visi, tadu vėl prė stolo sodinam.
Išlydžiam visadu svečius, jei nepalydėsi, tai išsinaš dienų. Skubja visi, nelaukia, kol atnašma volį, tadu – svečiai, aikit namo, pasibaigė alus. Svėčias mat ir žuvis grait sansta. Visiem svetėliam įdadu do po sūrį praskų. Toks va nesprungus, nekietas, geltonas tas sūrėlis, gol nesuirs, zgrabnas sunoko, tikrosios matos įdadu, tai ir skanus.
Jau gerai būt ir lovon krapštytis. Toks tykus vokaras, o žiogų čirškimas, nėt kaimas spingia.
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ