Dažną sekmadienio popietę žingsniuojant pagrindinėmis Kupiškio gatvėmis miestas atrodo tarsi apmiręs – būna, kad nė vieno žmogaus nematyti. O kada judėjimas mieste sustoja pasibaigus darbo dienai ir atėjus poilsio metui? Vėlų rugpjūčio vakarą pasivaikščiojome po vakarinį miestą ir pasidomėjome, koks jis tuomet, kai daugelis jau ramiai ilsisi, ar dar esama kokios gyvasties.
Vakarais pakvėpuoti grynu oru – kasdienybė
Pirmiausia saulei nusileidus pasuku Krantinės gatve. Dar ne visai tamsu, tad šiokio tokio judėjimo esama. Kas skuba namo iš sodų, kas nešinas pirkiniais – iš parduotuvės. Užkalbinu niekur neskubančią, minėta gatve žingsniuojančią ir gražiu paskutinio vasaros mėnesio vakaru besimėgaujančią Laimutę. „Dažnai mėgstu pasivaikščioti vakarais prie namų, Krantinėje, arba prie marių. Nueinu prie Atodūsių tilto. Šiandien jau nuo aštuntos valandos vaikštinėju“, – pasakojo kupiškėnė.
Moteris tvirtino, kad judėti būtina dėl geresnės savijautos, todėl pasivaikščioti pamariu, po Uošvės Liežuvio salą kiekvieną savaitę eina du kartus.
„Pirmyn ir atgal pėsčiomis keliaujant susidaro penki kilometrai. Mano dukra, reabilitologė. Ji sako, kad per savaitę dėl sveikatos užtenka nueiti apie septynis kilometrus.“
Anot Laimutės, po vakarinių pasivaikščiojimų namo stengiasi grįžti kol dar šviesu, iki vienuoliktos ar anksčiau. Paklausta, ar saugiai jaučiasi, tikino, kad bėdų dėl saugumo nėra, tik labai erzina ir neretai išgąsdina paauglių sprogdinamų petardų garsai.
Dažnai vakarinį miesto gyvenimą stebinti Krantinės gatvės gyventoja teigė, kad pagrindiniai jo dalyviai – jauni žmonės. Jie mėgsta ilgai vakaroti, dažnai jų sutinkanti marių poilsiavietėje: „Jaunimo marių saloje daug būna, jie sėdi, bendrauja. Aš pati į Uošvės Liežuvį užsuku ne tik pasivaikščioti. Mėgstu prisėdusi nerti. Keturiasdešimt metų dirbu vaistinėje, esu alergiška, tad grynas oras man – tikra gyvastis.“
Kamuolys bumbsi iki sutemų
Nors temsta vis greičiau, šurmulys ir kamuolio bumbsėjimas girdėti nuo Taikos ir Krantinės gatvių. Jų sankirtoje esančioje krepšinio aikštelėje jaunimo vakarais visada sutiksi. Vaikinai daugiausia prakaitą lieja žaisdami krepšinį, merginos stebi ar tiesiog šiaip šnekučiuojasi.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ