Žemdirbys žino, kad žemė yra ne tik turtas, bet ir kasdienis rūpestis bei vargas, kai reikia tą žemę suarti, apsėti, patręšti, ką nors joje išauginti, nupjauti, išvežti derlių ir parduoti. Kai kurie miestiečiai mano, kad žemė vertinga vien dėl deklaravimo, nes už ją valstybė deklaracijos pateikėjui moka išmokas. Tiek ir gana – žinoti, kiek ir kur galima deklaruoti, o tolesnis rūpinimasis ja – nebe tiek svarbu.
Kas pažadino valdžios rūpestį?
Šios vasaros pradžia – ypatinga, grynai žemdirbiški žemės ūkio naudmenų, pasėlių deklaravimo reikalai parūpo valdininkams, politikams, svarbioms institucijoms, šalies spaudai. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo Danieliaus Kuprio galimo privačių ir viešųjų interesų supainiojimo. Šio šurmulio dingstis – akibrokštas Kupiškio rajone, kai pieno ūkio savininkė Danutė Adamonienė sužinojo, kad jos dirbamo lauko (šiemet čia yra pasėti dobilai, ankstesniais metais buvo auginami miežiai, kviečiai, rapsai) rėžį deklaravo minėtasis Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, šias pareigas eiti paskirtas ką tik, gegužės pabaigoje. Paaiškėjo, kad ta žemė – valstybinė, apie tai ūkininkė sužinojo, tik atsiradus naujam pretendentui ir pasibaigus žemės ūkio naudmenų deklaravimo terminui.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ