Palėvenėlės kaimo bendruomenė sunerimusi. Mat ją pasiekė žinia, kad buvusioje mokykloje Savivaldybė yra nusiteikusi steigti vaikų socializacijos centrą.
Apie tai su Palėvenėlės gyventojais niekas kol kas iš rajono valdžios atstovų nesikalbėjo.
Bijo likti be pastogės ir ramybės
Daugiau nei dešimt metų veikianti bendruomenė viename iš susirinkimų, kuriame dalyvavo ir rajono meras, buvo pareiškusi norą, kad buvusi mokykla atitektų bendruomenei. Tam lyg ir buvo pritarta. O dabar še tau – lyg iš giedro dangaus vaikų socializacijos centro kūrimo idėja.
„Kam mums tas socializacijos centras. Iš informacijos žiniasklaidoje apie Švėkšnos ir kitų panašių įstaigų auklėtinių krečiamas eibes neramu darosi, kad elgesio sutrikimų turintys, sunkiai auklėjami paaugliai netaptų mūsų kaimo žmonių siaubu. Ir dabar užtenka vargo dėl visokių prašalaičių vagysčių ir kitokio viešosios tvarkos drumstimo.
Galėtų tokį centrą Savivaldybė steigti, pavyzdžiui, buvusių kareivinių teritorijoje. Ten ir vietos tuščios, tikriausiai, yra, ir policija netoli.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad buvusios mokyklos pastatas buvo statytas talkinant anuometiniams kolūkiečiams, o vėliau dykai perimtas mokyklos reikmėms. Manau, kad šio krašto žmonės tikrai nusipelnę ir netgi turi nerašytą teisę savo bendruomeninėms reikmėms to pastato patalpomis naudotis“, – buvo įsitikinęs bendruomenės vadovas Julius Klikūnas.
Jis pridūrė, kad priėmus sprendimą buvusioje Palėvenėlės mokykloje įkurti socializacijos centrą, čia nebeliktų nei bibliotekos, nei medicinos punkto. Kaime nėra kitokių pastatų, kur tas įstaigas būtų galima perkelti. Tiesa, bendruomenei buvo siūlytos gerokai aplūžusios buvusios klebonijos patalpos.
Būtų išties nežmoniška kaimą palikti be jokio kultūros židinio, medicininio aptarnavimo, kurio labai reikia senyviems žmonėms, sunkiai galintiems pasiekti miestą. Reikia ir bendruomenės susirinkimams skirtos vietos, ir vaikų žaidimų aikštelės. Buvusią mokyklą perleidus kažkam kitam, Palėvenėlės gyventojai viso to netektų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ