„Yra nykstančio stabilumo būsena“, – taip viename interviu dabartinę Lietuvos situaciją yra apibūdinęs Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
Neramu girdėti tokią išvadą. Juolab kad ir Kupiškyje jau yra regimi šiokie tokie ekonominio atsigavimo ženklai. Tegu man atleidžia už tokius žodžius darbo stokojantys ir oriai gyventi neleidžiančią algą gaunantys kupiškėnai.
Visgi mūsų mieste ima daugėti smulkaus verslo iniciatyvų. Palankiai buvo vertinama ir sulaukdavo žmonių prie marių įsikūrusi kavinukė. Tiesa, šiuo metu ji uždaryta, bet prasidėjus vasaros sezonui, o gal ir šiek tiek anksčiau, vėl pradės dirbti. Antai duris atvėrė nauja parduotuvėlė, kurioje galime ir kavos ar arbatos puodelį išgerti. Kelią skinasi ir kiti panašūs sumanymai. Gal greitai duris atvers užeigėlė, kurioje bus galima išgerti sultinio su bandele, paragauti ar užsisakyti savo šventei tortelį ir kitokių skanėstų. Kalbama, kad vietoje vienos buvusios alaus girdyklos atsiras picerija. Tai geros naujienos Kupiškiui, kuris iki šiol labai stokojo viešojo maitinimo įstaigų, jaukių trumpo atokvėpio, susitikimo su draugais vietelių.
Matant tokias drąsias verslininkų pastangas paįvairinti mūsų gyvenimo kasdienybę norisi linkėti, kad tai nebus tik vienadieniai bandymai, kad mes visi šias idėjas palaikysime ir savo apsilankymais tuos verslininkus paskatinsime.
Prekybos centrai pirkėjų dar nestokoja. Tai matyti plika akimi. Taigi galime dalį savo pirkinių krepšelio lėšų skirti ir kitiems rinkos žaidėjams. Juk kainos šiais laikais labai panašios visur.
Žinoma, aukštesnė aptarnavimo, paslaugų ir siūlomų produktų bei kitų prekių kokybė, originalumas – vienintelis, mano nuomone, kelias smulkiesiems verslininkams prisivilioti pirkėją, klientą.
Aišku, namuose atsigerti kavos ar arbatos yra daug pigiau. Pastaruoju metu stengiuosi nors kartelį per savaitę neaplenkti ir naujos viešos vietos, kur siūloma tokia paslauga. Smagu nors trumpai pakeisti nusistovėjusią provincijos rutiną, gurkšnojant kavą pro langą žvelgti į gerai matytą Kupiškio gatvę, bet tą akimirką ją regėti kitaip, neskubriai šnekantis su bendrakeleiviu.
Taip pat buvo puiku žvarbią rudens dieną pasivaikščiojimus prie Kupiškio marių paįvairinti pasisėdėjimu prie elingo įsikūrusioje kavinukėje.
Prisimenu, kaip vienas gana garsus rajono verslininkas yra sakęs, kad jis retkarčiais turguje iš močiučių nusiperka megztų kojinių ar kitokių jų siūlomų mažmožių, kurių jam iš esmės tikrai nereikia. Taip darąs iš noro palaikyti žmogaus verslumą, pastangas būti naudingam kitiems ir save išlaikyti.
Manau, kad tos kojinės jam tikrai pravertė. Prasminga palaikyti ir kitas geras iniciatyvas, galbūt šiek tiek nuostolingas tavo kišenei, bet teikiančias dvasinio peno ir naujų kasdienybės spalvų.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ