Pavasaris – tai metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių ir keliame jiems inkilus, bet visi užmirštame, kad yra dar vienas skrajūnas, kuris mielai apsigyventų tokiame namelyje. Tai šikšnosparnis. Daugeliui jie asocijuojasi su tamsa, paslaptingumu ir vampyrais. Šikšnosparniai yra vieninteliai skraidantys žinduoliai, dažnai vadinami naktiniais paukščiais.
Lietuvoje užregistruota 14 rūšių šikšnosparnių. Vienos rūšys žiemoja, kitos išskrenda svetur. Šikšnosparniai – bendruomeniniai gyvūnai. Dažnai sudaro įvairaus dydžio vienarūšes arba mišrias kolonijas.
Šikšnosparniai yra šiltakraujai gyvūnai, savo jauniklius maitinantys pienu. Jų sparnus sudaro plona plėvė, ištempta tarp priekinių galūnių pailgėjusių keturių pirštų, kūnas padengtas tankiu, švelniu, neryškių spalvų kailiuku. Gyvena šie skrajūnai gana ilgai, vidutinis jų amžius siekia 15–17 metų. Šikšnosparniai, kaip ir delfinai, turi geriausią klausą gyvūnų pasaulyje. Jie sugeba patys skleisti ultragarsą, kuris padeda orientuotis tamsoje, aptikti grobį ir jį sugauti. Ultragarsu šikšnosparniai gali aptikti ore esančius žmogaus plauko storumo objektus.
Vasaros metu gimsta 1–2 pliki, bejėgiai, vos kelių gramų svorio jaunikliai, jie iškart ropoja ieškoti spenio. Jį suradę, įsikimba dantimis ir nepaleidžia net tada, kai motina skrenda ieškoti maisto. Po 1–2 mėnesių jaunikliai pradeda gyventi savarankiškai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Renata ULINSKIENĖ