Prekyba žmonėmis – šių dienų aktualija, neaplenkianti nė vieno Lietuvos regiono. Prekeiviai žmonėmis ieško aukų prostitucijai, pornografijai, fiktyvioms vedyboms, vergiškam darbui, vagystėms, sukčiavimui, narkotikų gabenimui ir platinimui.
Ši tema kovo 15 d. gvildenta Kupiškio socialinių paslaugų centro Krizių centre Virbališkiuose. Čia Lietuvos „Caritas“ ir rajono Savivaldybė socialiniams darbuotojams surengė seminarą „Prekybos žmonėmis problematika Kupiškio regione: psichologinis aukos portretas ir nukentėjusiųjų identifikavimas“.
Nusikaltimo esmė
Prekybos žmonėmis statistiką, nusikaltėlių naudojamas strategijas, ikiteisminio tyrimo problematiką apžvelgė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyr. tyrėjas Remigijus Audėjavas.
Pasak jo, prekyba žmonėmis – nusikalstama veika, paprastai susijusi su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Šiai problemai daug dėmesio skiriama visame pasaulyje. Prekybą žmonėmis reglamentuoja daugelis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų (LR Konstitucija, LR Baudžiamasis kodeksas ir kt.). Naujiena yra tai, kad atsakomybėn dėl tokių nusikaltimų gali būti patraukti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Tai latentinis (užslėptas) nusikaltimas, nes ne kiekvienas nukentėjęs asmuo, dažniausiai moteris, kreipiasi pagalbos. Todėl nėra tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą ir galimą aukų skaičių.
Prekybos žmonėmis esmė – nemokamos ar pigios darbo jėgos parūpinimas išnaudojimo tikslais, pažeidžiant žmogaus laisvę pačiam pirkti darbą.
R. Audėjavas pabrėžė, kad lemiančių prekybą žmonėmis veiksnių yra ne vienas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ