Praėjusį penktadienį Kupiškio kultūros centre surengtamokslinė konferencija „Gimtoji kalba – mano savastis“. Tai vienas iš visoje Lietuvoje vasario 16–kovo 11 dieną vykusių ir vyksiančių renginių. Juos vasario 21-ąją, minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, inicijavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Svečiai ir rengėjai
Šioje konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas docentas Antanas Smetona („Dabartinė kalba – mitai ir įvairovė“), profesorė mokslų daktarė Danguolė Mikulėnienė („Tapatybės paieškos, tarmiškumo vertė ir savivertė“), mokslų daktarė Violeta Meiliūnaitė („Tautiškumas ir etnografiškumas verslo sąlygomis“).
Lietuvių kalbos dabarties aktualijas atskleidė Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos mokinių, vadovaujamų mokytojos Juros Sigutės Jurėnienės, parengta literatūrinė kompozicija.
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos lituanistės vedė konferencijos dalyviams lietuvių kalbos žinių turnyrą.
Konferencijos dalyvius pasveikino šio renginio organizatorių Kupiškyje atstovai – rajono meras Dainius Bardauskas, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė. Konferenciją vedė Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotoja Kristina Jokimienė.
Kalbos būsenos
Savo pranešimą A. Smetona pradėjo aptardamas lietuvių kalbos mitus ir tikrovę. Anot lektoriaus, mes dažnai iškreiptai suvokiame dabartinę lietuvių kalbos padėtį. Sakome, kad tai seniausia pasaulio kalba. Iš tikro yra kitaip. Savo kalbą turėjo ir kitos tautos. Tik, pavyzdžiui, šių laikų anglas nebeperskaitys ir nebesupras maldos „Tėve mūsų“, užrašytos 1400 metais, o mes, lietuviai, nesunkiai galime suprasti, kas parašyta Martyno Mažvydo „Katekizme“ 1547 metais. Vadinasi, mūsų kalba ne pati seniausia, o archajiškiausia kalba, vaizdžiai tariant, gyvoji iškasena. Žinome ir daugiau tokių kalbų – sanskritas, senoji graikų, lotynų, bet jos laikomos mirusiomis ir tarnauja tik mokslo tikslams.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ