Kai prieš akivaizdžius dalykus užmerki akis, vėliau jie tampa tokie, kad matomi ir pro užvertas langines.
Jau kurį laiką akis bado mero darbotvarkės, skelbiamos Savivaldybės tinklalapyje, skurdumas. Kone kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę čia dominuoja magiškas sakinys, atkeliavęs dar iš eksmero Jono Jaručio valdymo laikų – darbas su dokumentais, darbiniai susitikimai. Ką reiškia šis vieno caro palikimas kitam antruoju numeriu pažymėtos carystės Vytauto gatvėje valdovui? Susitinki kolegą koridoriuje – ir jau darbinis susitikimas? Susitinki kitą – dar vienas darbinis. Taip visa diena ir prabėga susitikinėjant su… fantomais.
Lyg ir logiška, kad darbo metu visi susitikimai turėtų būti darbiniai, o darbotvarkės todėl ir skelbiamos viešai, kad gyventojai matytų, kuo gi konkrečiai užsiima, kokias aktualias temas gvildena jų pirmasis tiesiogiai išrinktas rajono vadovas. Dabar gi mero darbotvarkė teoriškai, pagal reikalavimus, nors ir skelbiama, bet praktiškai ji – apskritas nulis, nesikeičiantis savaičių savaitėmis – net neverta gaišti laiko domintis, kuo gi vieną ar kitą dieną užimta rajono galva. Mat su kuo jis susitinka, kokia tema kalbasi, ne paprastiems mirtingiesiems žinoti.
Tokia situacija paskatino pasižvalgyti po kaimyninių rajonų vadovų ir ne tik jų darbotvarkes. Reikia pripažinti, kad tokių mistinių nuogų sakinių – kaip darbiniai susitikimai nelabai kur išvysi. Jei skelbiama apie susitikimą, tai ir nurodoma, su kuo susitinkama, o neretai ir dėl kokio reikalo. Jei neįrašyta konkreti pavardė, gyventojai bent gali žinoti, su kokios srities žmonėmis vieną ar kitą dieną bendrauja jų rajono galvos. O darbas su dokumentais, interesantų priėmimas vyksta oficialios darbotvarkės nenurodytomis valandomis.
Be kita ko, daugelio kitų rajono savivaldybių interneto puslapiuose skelbiami ne tik merų, bet ir jų pavaduotojų, administracijos direktorių savaitės planai. Tuo tarpu ką veikia Kupiškio rajono mero pavaduotojas, administracijos direktorius, nežinia. Koks įvaizdis formuojamas, ką tuo norima pasakyti? Arba mūsų rajono vadovai nieko neveikiantys nevykėliai, arba manoma, kad visuomenei neverta žinoti, kuo užsiima pirmieji rajono asmenys.
Perfrazavus dainos žodžius – mažas esi ir žinoti nieko negali. O gal žinoti ir nėra ko, nes niekas realiai ir nevyksta? Čia kaip susiklosčius tokiai situacijai, kai kas nors pasakoja pasakoja, vardija vardija kažką ir užbaigia sakinį iškalbinga fraze „ir taip toliau, ir panašiai“. Nors perklausus, kas slypi po tuo „ir taip toliau“, paaiškėja, kad nieko, didžiulis taškas. Regis, taip yra nutikę ir rajono vadovo savaitės darbų planams – jei viešai negali įvardyti konkretaus susitikimo, kas paneigs ar patvirtins, kad toks apskritai egzistuoja…
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ