Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos šiais metais skaičiuoja dvidešimt trejų metų atkūrimo sukaktį. Įkūrus Krašto apsaugos departamentą, svarbiausiu jo uždaviniu tapo krašto apsaugos sistemos kūrimas, po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų – ir Karinės jūrų pajėgos. Jos buvo atkurtos 1992 metų liepos 4 d. Karinės jūrų pajėgos yra reikšminga mūsų šalies kariuomenės dalis, kuri užtikrina valstybės ir savo piliečių saugumą Lietuvos teritorinės jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.
Struktūra
Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos (KJP) iki šiol sėkmingai vykdė savo užduotis bei įsipareigojimus ne tik mūsų valstybei ir visuomenei, bet ir tarptautiniams partneriams.
KJP šiuo metu sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo bei Logistikos tarnybos, Povandeninių veiksmų komanda, Mokymo centras bei Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras. Flotilė yra pagrindinis Karinių jūrų pajėgų elementas, kuriame yra Priešmininių laivų, Patrulinių laivų ir Pagalbinių laivų divizionai. KJP tarnauja per 600 karininkų, puskarininkių, žemesnių grandžių karių ir civilių darbuotojų, kuriems nuo šių metų rugpjūčio mėnesio vadovauja jūrų kapitonas Arūnas Mockus, prieš tai buvęs KJP štabo viršininku.
Karinių jūrų pajėgų civilių ir karių bendradarbiavimo karininko kapitono leitenanto Antano Brenciaus teigimu, Lietuvai tapus NATO dalimi, KJP specializuojasi jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo srityje, išlaiko ir plėtoja atitinkamus pajėgumus, kad prisidėtų prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmos grupės ir NATO greitojo reagavimo pajėgų. Taip pat KJP kasmet skiria laivus ir štabo personalą Baltijos šalių karinių laivų junginio veiklai vykdyti. Šio junginio pagrindinė užduotis – vykdyti minų paieškos ir nukenksminimo operacijas, tobulinti eskadroje dalyvaujančių laivų įgulų įgūdžius ir ruošti jas dalyvauti NATO vadovaujamose jūrinėse operacijose. Pasak karininko, Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenis Karinės jūrų pajėgos nuolat ir nepertraukiamai stebi įvairiomis techninėmis priemonėmis ir juos kontroliuoja vykdydamos patruliavimą kariniais laivais.
Aiški ir ateities perspektyva. Tai – nuolatinis KJP laivyno atnaujinimas moderniais laivais, įranga, o svarbiausias dalykas yra vykdomas nuolatinis personalo mokymas, kuris užtikrina puikų KJP pavestų užduočių vykdymą. Kpt. ltn. A. Brencius pabrėžė, kad daugiau nei pusė Karinių jūrų pajėgų karininkų yra baigę užsienio karo jūrų akademijas.
Tarptautinės pratybos
Lietuvos KJP laivai dalyvauja įvairiose misijose, mokosi atremti menamo priešo antpuolius. Vienas didžiausių KJP priešmininis laivas M53 „Skalvis“ spalio 22–lapkričio 5 dienomis kartu su NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-ąja grupe dalyvavo Ispanijos Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėse vykusiose didžiausiose nuo 2002 metų NATO pratybose „Trident Juncture 2015“ („Trišakė jungtis 2015“).
Pirmame pratybų etape, vykusiame spalio 22–28 d., laivas „Skalvis“ Viduržemio jūroje, netoli Kartagenos (Ispanija) uosto, vykdė jūrinių minų paieškos operacijas, kurių metu jūros dugne aptiko devynias pratybų tikslais padėtas mokomąsias jūrines minas.
Spalio 30–lapkričio 2 d. vakarinėje Ispanijos pakrantėje, Atlanto vandenyne, netoli Rota (Ispanija) uosto, surengtas pratybų jūrinio scenarijaus etapas, kurio metu laivas „Skalvis“ vykdė jūrinių minų paieškos operacijas ir ruošė laivams saugius praplaukimo kanalus, užtikrindamas saugų sąjungininkų karių ir technikos išsilaipinimą iš jūros į krantą.
Lapkričio 5 d. laivas „Skalvis“ stovėjo Lisabonos uoste (Portugalija), kur vyko NATO pratybų „Trident Juncture 2015“ jūrų pajėgų komponento pristatymas. Šiuo metu laivas grįžęs į Klaipėdą atlieka kasdienes užduotis.
Minėtų pratybų metu du Lietuvos karininkai dirbo pratybų štabe, kur susipažino su pratybų jūrų pajėgų štabo struktūra ir darbo specifika, mūšio ritmu ir štabe vykstančiais sprendimo priėmimo procesais. Jūrinių pajėgų komponento jūrinių operacijų centras buvo atsakingas už bendravimą su aukštesnio ir žemesnio vadovavimo lygmens štabais bei už jūrinio komponento veiksmų koordinavimą. Lietuvos karininkai aktyviai dalyvavo visuose jūrinių operacijų centro darbiniuose procesuose. Pasak karininkų, ši išvyka buvo labai naudinga, nes didelis dėmesys skirtas įsisavinant skirtingų vadovavimo lygmenų specifiką įvairiose veiklos srityse.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ