Eilinis žmogus, išgirdęs žodį – propaganda, pasakytų tiesiai šviesiai ir vaizdžiai, kad tai smegenų plovimas. Vien iš tokio pasakymo galima susidaryti įspūdį, kad ši sąvoka turi neigiamą atspalvį. Sovietiniais metais gyvenę žmonės puikiai suvokia, kad propaganda buvo siekiama užkirsti kelią žmonėms turėti savo nuomonę ir įtvirtinti komunistinę ideologiją. Taigi, kas gi yra ta propaganda ir kaip ji reiškėsi Stalino valdymo laikotarpiu mūsų šalyje.
Apie propagandos sąvoką
Tarptautinių žodžių žodyne žodis propaganda (lot. propago – skleidžiu, platinu) yra apibrėžiamas dvejopai. Pirmiausia tai filosofijos, mokslo, religijos ir kitų teorijų, idėjų skleidimas ir aiškinimas, siekiant jomis ugdyti žmonių pažiūras ir susilaukti jų prielankumo. Pateikiamas ir kitas aiškinimas, kad propaganda psichologijoje – tai socialinės sociologijos šaka, tirianti žmonių sąveikos dėsningumus sistemoje, kurią sudaro propagandos skleidimo šaltinis ir adresatas, psichologinių veiksnių ir mechanizmų įtaka šio proceso eigai ir rezultatams. Skleidžiant bet kokią propagandą abu šio reiškinio aiškinimai yra glaudžiai susiję.
„Vikipedijos enciklopedijoje“ internete pateikiamas toks propagandos apibrėžimas – tai „bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį.
Skirtingai nei nešališkai teikiamos informacijos, propagandos svarbiausias tikslas visų pirma yra daryti įtaką auditorijai. Propaganda dažnai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne žmonių racionalų mąstymą, o emocijas. Propaganda gali būti naudojama ideologiniais, komerciniais ar kariniais tikslais.“
Išties agituoti už kažką, skleisti įvairias idėjas, diskutuoti, oponuoti demokratinėje visuomenėje yra visiškai normalus reiškinys. Taigi propaganda įvairiais pavidalais egzistuoja ir šiais laikais. Tačiau Vakarų šalys vengia vartoti šią sąvoką, kuri ankstesniais laikais buvusi neutrali, o neigiamą prasmę įgavo, kai ją labai plačiai ir agresyviai vartojo totalitariniai režimai (fašistinė Vokietija, Sovietų sąjunga). Vietoj to atsirado sąvokos „visuomenės švietimas“, „viešieji ryšiai“, „politikos, visuomeninių santykių patarėjai“, „politikos vadyba“ ir kitokios komunikacijos rūšys. Šių sąvokų turinys nuolat kinta, įgauna naujų atspalvių, bet esmė yra ta pati – formuoti viešąją nuomonę. Tie dalykai ypač svarbūs ir ryškūs tampa politinių rinkimų kampanijų, karinių konfliktų metu.
Propagandos skleidimo būdų yra įvairių. Kas yra propaganda ir kokiais metodais ji buvo skleidžiama, ypač akivaizdu pasklaidžius stalininio laikotarpio sovietinę spaudą, kuri anuomet buvo tapusi vienu iš svarbiausių propagandos skleidimo priemonių.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ