Mokytojas, visuomenės veikėjas Justinas Jankevičius gimė 1885 m. lapkričio 10 d. (22 d.) Girvalakiuose. Tai kunigo Jono (1870–1921), kunigo Mykolo (1881–1945) ir gydytojo, mokytojo Domininko (1890–1937) brolis. Mokytojai Justinas ir Paulina Jankevičiai yra prozininkės, poetės ir pedagogės Nijolės Jankutės (Jankevičiūtės-Užubalienės, 1929–2011) tėvai. Jų dukros Nijolės detektyvinę apysaką „Šamo ežero sekliai“ 1991 m. išleido „Vyturio“ leidykla, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę eilėraščius, apsakymus spausdino „Naujasis dienovidis“, „Rubinaitis“, „Dienovidis“, „Kregždutė“, „Kupiškėnų mintys“ ir kt.
Justinas Jankevičius 1906 m. baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, 1911 m. – Sankt Peterburgo universiteto istorijos-filologijos fakultetą. Gavęs diplomą po metus mokytojavo Sankt Peterburgo šv. Kotrynos katalikų bažnyčios privačioje gimnazijoje, Troicko gimnazijoje (Orenburgo gub.), privačioje kunigaikštienės Druckos-Sokolnickos gimnazijoje Mokšane (Penzos gub.), privačioje K. Michailovskio progimnazijoje ir valstybinėje berniukų gimnazijoje Sedlcuose (Lenkija). Dėstė lotynų ir lietuvių kalbas, psichologiją.
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ rašoma, kad J. Jankevičius 1915–1918 m. mokytojavo į Jaroslavlį evakuotoje Marijampolės berniukų gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą, 1916–1918 m. Jaroslavlyje organizavo mišrią lietuvišką „Žiburio“ draugijos progimnaziją, buvo jos direktorius.
Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. J. Jankevičius paskirtas „Saulės“ draugijos Kupiškio progimnazijos mokytoju ir direktoriumi. Dėstė lotynų ir lietuvių kalbas, istoriją, geografiją, aritmetiką. Nuo 1924 m. dirbo Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriumi, nuo 1935 m. – Raseinių gimnazijos direktoriumi. Kupiškėnas Feliksas Vaitiekūnas, 1944 m. mokęsis Panevėžio mokytojų seminarijoje, prisimena: „Iš krašto pažinimo metodikos dėstytojo Dominyko Urbo išgirdau pasakojimą apie kupiškėnų solidarumą. Kai jis, D. Urbas, trečiajame dešimtmetyje pats mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, vienas jo kolega kupiškėnas nusižengęs taip, kad trūks plyš reikėję šalinti iš seminarijos su vilko bilietu. Lemiamą žodį taręs seminarijos direktorius kupiškėnas Justinas Jankevičius, kuris nusižengėlio neišginęs kiaulėms uodegų mazgyti, o leidęs toliau mokytis. Ir pasklidęs tada sparnuotas posakis: „Paloiminti, katrė Kupiškį mota.“ Gražu, ar ne? Vadinasi, mes, kupiškėnas kupiškėnui, ne šiaip bet kas, o lyg kaip kur nors Niujorke, Čikagoje ar Sidnėjuje lietuvio sutiktas lietuvis. Vertėtų neužmiršti, vertėtų pamąstyti. Tai labai praverstų šiandien, rytoj ir visados…“ (citata iš knygos „Ir mes kupiškėnai“, V., 1997)
1928 m. gegužės 15 d. Prezidento aktu J. Jankevičius už ypatingus nuopelnus Lietuvai apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Justinas Jankevičius mirė 1940 m. sausio 15 d. Kaune. Palaidotas šeimos kape Kupiškio kapinėse.
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ