Lapkričio 9 d. Rokiškio rajono savivaldybėje Gamintojų ir importuotojų asociacija bei VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija rengia gaminių atliekų surinkimo akciją. Jos metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkama:
• elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
• nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos;
• alyvų atliekos.
Už atitinkamą mokestį atliekų turėtojai galės priduoti:
• vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekas;
• automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekas;
• automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekas;
• eksploatuoti netinkamas transporto priemones.
Akcijos metu atliekas tvarkančiai įmonei galima išskirtinėmis sąlygomis perduoti ir kitas atliekas. Šiuo metu taip pat vyksta įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtas projektas „Mes rūšiuojam“. Prie jo dar galima prisijungti, rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir keisti juos į įvairiausius prizus, keliones, ekskursijas! Informaciją apie projektą „Mes rūšiuojam“, prizus, dalyvių registraciją rasite www.mesrusiuojam.lt.
Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai bei gamtai. Šių atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis. Jas reikia rūšiuoti, rinkti atskirai ir atiduoti atliekų tvarkytojui. Alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekose esančios medžiagos taip pat kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Patekusios į vandenį, gruntą, atmosferą, jos užteršia pavojingomis, kenksmingomis ir toksiškomis medžiagomis. Kiekvienas alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių turėtojas, rūšiuodamas atliekas, jas atiduodamas atliekų tvarkytojams perdirbti ir pakartotinai panaudoti, padeda saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius.
Naudoti netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma, alyva, padangos ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir teršia orą.
Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, surinkimo vietas, netinkamo atliekų tvarkymo žalą aplinkai bei žmonių sveikatai – www.gia.lt, www.eei.lt.
Jeigu Jūsų įmonė, įstaiga ar organizacija bei Jūsų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai arba gyventojai turi aukščiau išvardintų atliekų, prašome iki lapkričio 4 d. registruotis e. paštu [email protected] arba telefonu (8-5) 2060901.
Norintieji priduoti savo nebenaudojamą automobilį arba pateikti informaciją apie kiemuose be priežiūros paliktus nebenaudojamus automobilius ar nelegalius transporto priemonių ardytojus turėtų rašyti e. paštu [email protected] arba skambinti telefonu (8-600) 90030.
Tvarkymo naujovės
Spalio 1 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymo Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai. Jais siekiama skaidriau surinkti ir tvarkyti elektros bei elektroninės įrangos atliekas. Taisyklėse yra naujovių.
Naujojoje tvarkoje nurodoma: jeigu elektros ir elektroninės įrangos atliekos surenkamos, kai už jas sumoka atliekų turėtojas, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame dokumente, be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, turi būti nurodytas perkamos elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų pavadinimas, atliekos kodas, duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, o superkant atliekas iš fizinių asmenų – pardavėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris).
Jeigu metalo laužo priėmimo metu nustatoma, kad metalo lauže yra elektros ir elektroninės įrangos atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti atskiriamos priėmimo metu ir registruojamos priėmimo dokumentuose nurodant elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekį bei atliekų kodą.
Naujojoje tvarkoje akcentuota, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimo metu susidariusios atliekos turi būti laikomos atskirai nuo kitų įmonės veiklos metu susidariusių atliekų.
Rokiškio rajone – dešimtys naujų atliekų konteinerių
Rokiškio rajono savivaldybės ekologas Darutis Krivas informavo: rajone pastatyti 166 nauji konteineriai, populiariai vadinami „varpeliais“ stiklo, popieriaus ir plastiko pakuočių atliekoms. Pusę talpyklų (1 kub. m) nupirko rajono savivaldybė pagal dotaciją iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF), kitą pusę – AB „Rokiškio komunalininkas“ gamintojų ir importuotojų organizacijų lėšomis. Bendra konteinerių vertė – 55,6 tūkst. Eur (su PVM). Atliekų tvarkytojai prašo gyventojų atsakingiau ir drausmingiau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas bei tausoti brangiai kainuojančius konteinerius.
Rokiškio mieste – 12 naujų aikštelių, naujų „varpelių trio“ – visose Rokiškio seniūnijose
Iš 83 Rokiškio rajono savivaldybės nupirktų konteinerių 14 komplektų (stiklo, popieriaus ir plastiko atliekų konteinerių) pastatyta vietoj senų, nurašytų atliekų talpyklų. 5 konteineriai pakeitė sudegintus: Laisvės gatvėje buvo sudeginti stiklo ir popieriaus atliekų konteineriai, Panevėžio ir Vilties gatvėse – popieriaus, P. Širvio gatvėje – stiklo.
Naujomis aikštelėmis su spalvingais konteineriais pasipuošė ne tik miesto, bet ir seniūnijų teritorijos: savivaldybė įrengė 12 naujų atliekų surinkimo aikštelių: 8 – Rokiškio mieste, 2 – Kriaunų sen., po vieną – Juodupės ir Panemunėlio sen.
AB „Rokiškio komunalininkas“ 26 naujų konteinerių komplektus (stiklo, popieriaus ir plastiko atliekoms) pastatė seniūnijų miesteliuose ir kaimuose vietoj senų ir nurašytų atliekų talpyklų. 5 nauji konteineriai pastatyti mieste vietoj sudegusių: du – Aukštaičių ir Vilties gatvėse, po vieną – Vilties, Aukštaičių ir Vilniaus gatvėse.
Pasak D. Krivo, morališkai pasenusius konteinerius labai reikėjo pakeisti, nes jie nebeatitiko ne tik estetikos, bet ir sanitarinių reikalavimų.
Prašo atidžiau rūšiuoti ir labai tausoti
Dar tik rengiantis naujus „varpelius“ išdalinti seniūnijoms, AB „Rokiškio komunalininkas“ meistras Sigitas Seibutis „Gimtajam Rokiškiui“ sakė, jog po didelę rajono teritoriją išgabenti naujas atliekų talpyklas reikės nemažai laiko. Mat konteinerius vežančiame transporte telpa vos trys „varpeliai“. Be to, su kai kuriomis seniūnijomis ilgokai derintos konteinerių stovėjimo vietos. Kai kurios seniūnijos „varpelių“ pageidavo prie kapinių ar atokesnėse vietose, bet komunalininkai siūlė rūšiavimo konteinerius statyti tik matomose ir gyventojų dažnai lankomose vietose tam, kad būtų mažiau aplaidaus rūšiavimo. Atliekų tvarkytojai turi praktikos, jog į rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius, ypač kaimiškose vietovėse, žmonės tebemeta viską, kas pakliuvo.
Rokiškio mieste stovinčiuose „varpeliuose“ irgi pasitaiko visko, nors rūšiavimo kokybė čia akivaizdžiai geresnė. Tačiau miestelėnai pasižymi kita blogybe – plastiko konteinerius sudegina. Net dešimt talpyklų, visiškai sunaikintų gaisro ar nepataisomai pakenktų ugnies, teko pakeisti naujomis.
Atliekų tvarkytojai prašo gyventojų atsakingiau ir drausmingiau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas bei tausoti brangiai kainuojančius konteinerius.
Oro taršos monitoringas: tyrėjai aiškinosi, kokiu oru kvėpuojame
Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos darnus vystymasis neatsiejamas nuo išsamios informacijos gavimo apie antropogeninės taršos monitoringo komponentus (aplinkos oro, aplinkos triukšmo). Dėl šios priežasties 2012 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono savivaldybės taryba patvirtino Rokiškio rajono savivaldybės aplinkos oro kokybės ir triukšmo monitoringo programą 2012–2017 metams, kurią vykdo UAB „Darnaus vystymosi institutas“.
Tyrimo duomenys – vieši
Tyrimo tikslai – sistemingai vykdyti Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje aplinkos oro kokybės ir triukšmo lygio stebėseną gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, gautą informaciją teikti rajono bendruomenei, specialistams ir suinteresuotoms institucijoms. Be to, remiantis gauta informacija, determinuoti ir prognozuoti rajono aplinkos oro kokybės, triukšmo lygio pokyčius bei galimas pasekmes, planuoti ir įgyvendinti aplinkos oro apsaugos ir triukšmo valdymo priemones, informuoti visuomenę.
Monitoringo tyrimo duomenys ir rekomendacijos pateikiamos savivaldybės aplinkos informacijos integruotoje duomenų bazėje (http://www.rokiskiomonitoringas.lt/).
Tirtos teritorijos ir rezultatai
Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje antropogeninės oro taršos tyrimai vykdyti šių metų balandžio 13–27 d. ir birželio 8–22 d. Matuotos sieros dioksido (SO2), azoto dioksido (NO2) ir amoniako (NH3) koncentracijos VšĮ Rokiškio rajono ligoninės, Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos, senelių globos namų teritorijose, Respublikos ir Pramonės gatvių sankryža, Parko g. 11, Nepriklausomybės a. 11, Vytauto gatvės atkarpa, Pievų ir Vytauto gatvių bei Paupio ir Vytauto gatvių sankryža, Kauno gatvės atkarpa, Nepriklausomybės a. ir Kauno gatvių bei Pievų ir Kauno gatvių sankryžos, rajono mokyklų teritorijos, papildomai tirta oro tarša „Audrupio paukštyno“ ir Žiobiškio komplekso artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje.
Įvertinus gautus tyrimo rezultatus bei teršalų kilmę konstatuota, kad rajono savivaldybės orą labiausiai teršia transporto priemonių išmetamosios dujos, kuriose yra daugiau nei 200 įvairių cheminių junginių. Pagrindiniai teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės (dulkės, suodžiai), sieros dioksidas. Pagal I ir II ketv. rajono teritorijoje atliktus antropogeninės oro taršos tyrimų rezultatus teikiamos tokios išvados: rajono savivaldybės teritorijoje tiriamuoju laikotarpiu nebuvo užfiksuota NO2 ir SO2 nustatytų ribinių verčių viršijimų. Amoniako (NH3) koncentracijos viršijimai fiksuoti gyvenamųjų namų aplinkoje šalia „Audrupio paukštyno“ ir Žiobiškio komplekso.
Pavyzdžiui, II ketv. tyrimo laikotarpiu santykinai aukščiausia NO2 koncentracija buvo užfiksuota Respublikos ir Pramonės g. sankryžoje (siekė 12,67 μg/m). Santykinai aukščiausia SO2 koncentracija aplinkos ore buvo užfiksuota Rokiškyje, prie Parko g. 11 (16,56 μg/m).
Oro taršos lygis priklauso nuo transporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų.
Taip pat oro kokybei įtakos turi transporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras.
Transporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido.
Taršos priežastys
Pagal atliktus tyrimus, rajono aplinkos oro užterštumas antropogeninės kilmės teršalais priklauso nuo daugelio faktorių: teršalų išmetimų kiekio, kaupimosi išmetimo vietose specifikos, išsisklaidymo į didesnę erdvę galimybių. Silpnas vėjas, rūkas, dulksna, temperatūros inversija (didėjant aukščiui didėja temperatūra), kuri dažniausiai stebima naktį esant ramiems, giedriems orams, sudaro palankias sąlygas teršalams kauptis pažemio oro sluoksnyje ir oro užterštumas tokiais atvejais gali gerokai padidėti. Be to, oro kokybei didelės įtakos turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos miesto link.
Žiemą nemažos įtakos oro kokybei turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams, padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant didėja išmetimai į orą. Kai orus lemia žemo atmosferos slėgio sūkuriai – ciklonai – vyrauja palankios sąlygos teršalams išsisklaidyti dėl dažnos orų kaitos, stipresnio vėjo, gausesnio lietaus arba sniego, kurie greitai išsklaido arba išplauna, nusodina kenksmingus oro teršalus.
Rekomendacijos
Tyrimo išvadose pateiktos oro taršos mažinimo rekomendacijos. Tyrėjai akcentuoja, kad didėjantis automobilių skaičius, transporto infrastruktūros plėtra yra pagrindinis faktorius, turintis įtakos rajono aplinkos oro kokybės rodikliams. Siūloma transporto srautus reguliuoti mažinant transporto srautų poveikį aplinkai, tolygiai vystyti vietinių kelių plėtrą, plėtoti centralizuotą šilumos sistemą, individualiųjų namų gyventojus skatinti kūrenti atsinaujinantį kurą.
Savivaldybei rekomenduojama aktyvinti visuomenės ekologinį švietimą, diegti mažiau aplinką veikiantį ūkininkavimą ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose.
Gyvulininkystės kompleksų amoniako išmetimų į aplinkos orą koncentraciją mažinti siūloma griežtesne aplinkosaugos reikalavimų gyvulių laikymo, mėšlo ir srutų kaupimo, sandėliavimo ir įterpimo technologinio proceso kontrole.
Ar žinote, kad…
Sieros dioksidas (SO2) – atmosferos teršalas, susidarantis degimo (dažniausiai deginant iškastinį kurą, kuriame yra sieros junginių) procese. Sieros dioksido kiekį aplinkos ore galima sumažinti naudojant mažai sieros turintį kurą. Patekęs į atmosferą, sieros dioksidas gali oksiduotis iki SO3 (sieros trioksido). Esant vandens garų, SO3 greitai virsta sulfatais bei sieros rūgšties aerozoliais. Esant tiesioginiam žmogaus odos kontaktui su SO2, oda sudirginama, esant didesnėms koncentracijoms, gali nudegti. Įkvėptas SO2 pakenkia bronchams, pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą. SO2 gali paspartinti esamų kvėpavimo takų ligas. Įkvėpta sieros rūgštis (H2SO4) skatina kvėpavimo sistemos gleivių išsiskyrimą, sumažina organizmo gebėjimą pašalinti dulkes ir padidina infekcijos prasiskverbimo į kvėpavimo takus galimybę.
Sieros junginių poveikis kenksmingas ir augalams: pažeidžiami augalų lapai, sutrinka augalų fotosintezės ir kvėpavimo procesai, augalai nustoja augti. Ypač kenksmingas SO2 ir rūgščių kritulių poveikis pastatams ir technikai. Esant rūgščiai terpei, greitėja metalų korozija, mažėja įvairių audinių atsparumas: žalojamos statybinės ir konstrukcinės medžiagos (betonas, plytos, plastmasė, plienas).
Azoto oksidai NOx (NO, NO2) – aplinkoje paplitusios inertinės dujos, sudarančios 79 proc. atmosferos oro. Šioje formoje azotas yra nekenksmingas žmogui ir gyvybiškai reikalingas augalų medžiagų apykaitai. Esant aukštoms degimo temperatūroms (degant angliai, naftos produktams, dujoms), azotas jungiasi su atmosferos deguonimi ir sudaro azoto oksidą (NO), kuris atmosferoje oksiduojasi iki azoto dioksido (NO2). Esant didesnėms koncentracijoms gali sutrikti deguonies transportavimas kraujyje.
Amoniakas (NH3) – bespalvės, aštraus, nemalonaus kvapo, sprogios, degios ir toksiškos dujos. Amoniako dujos stipriai dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivines, gali jas nudeginti, sukelti kosulį, kvėpavimo sutrikimus. Apsinuodijus amoniaku peršti, ašaroja akys, sukeliamas kosulys, čiaudulys, prasideda nosies, gerklų, bronchų gleivinės, akių junginės uždegimas. Nuo taršos pertekliaus rūgštėja dirvožemis.
„Gimtasis Rokiškis“
——-
Autorius: