Marytės Jefimovos albumo
Rudiliuose gyvenančios Marytė Jefimova ir jos dukra Irina Kiseliova jau tris dešimtmečius nešioja „ruskelių“ vardą. Nors moterys grynos lietuvės, tik daug metų praleido tremtyje Kaukaze ir Kazachstane. Ten joms teko nueiti labai sunkų kelią per skurdą, šaltį ir badą, tačiau sėkmę svetur pasiekusios moterys negalėjo nugalėti gimtinės ilgesio. Tik čia, deja, jos jau buvo svetimos.
Į tremtį kartu su savo ponia
M. Jefimova ir jos dukra Irina jau 28 metai gyvena tame pačiame name Rudiliuose, kur atsikraustė tiesiai iš Rusijos gilumos. Kartu su jomis čia 1987 metais atvažiavo ir močiutė Elvyra.
„Mūsų močiutės jau nebėra tarp gyvųjų. Kiek atsimenu, ji niekada nenorėdavo kalbėti apie savo gyvenimą – buvo per daug skaudu“, – ilgą šeimos istoriją ėmė pasakoti Irina.
Jos močiutė Elvyra Kurkletienė jaunystės metais gyveno Rokiškyje, turėjo nemažą ūkį, šeimą. Vieną dieną pasiligojo jos jaunas vyras ir žmona privalėjo viską parduoti, kad išgelbėtų jo gyvybę. Sutuoktinis visgi mirė nuo paprasčiausio apendicito, o šeima liko skursti.
Irinos močiutė savo vaikams duoną uždirbti nusprendė tarnaudama pas ponus. Tada ir prasidėjo jos vargai.
„Mama pasakojo, kad 1954 m. Kūčių naktį joms su motina nakvojant pas ponią atėjo kareiviai ir liepė rengtis. Pasiimti nieko neleido, tik tai, kas po ranka. Mama pasiėmė mokyklos vadovėlį ir kartu su močiute bei šeimininkais buvo nugabentos į traukinį. Mamai tuomet tebuvo 14 metų, ji lankė 6 klasę. Ji dar turėjo brolį, bet jis tą kartą viešėjo pas senelius ir liko Lietuvoje vienas be šeimos“, – pasakojo Irina.
Apgyvendino kalėjimo ligoninėje
Taip dėl savo šeimininkų Elvyra ir jos dukra Marytė pakliuvo į tremtį. Moterys buvo nuvežtos iki pat Kaukazo, į Naičik miestą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ