Pakuotės užstatas – tvirtas žingsnis į švaresnę gamtą ir antrinių žaliavų perdirbimą

Ateinančių metų vasarį pradės veikti privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema. Jos tikslas – kuo mažiau plastikinių pakuočių patektų į sąvartynus. Rokiškio rajono gyventojai su šia naujove dar menkai susipažinę, todėl baiminasi, kad privalomas užstatas gerokai pratuštins jų pinigines ir bus naudingas tik verslui.

Perki prekę – moki užstatą

Pagal Seimo priimtas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, gamintojai bei importuotojai, išleidžiantys į šalies vidaus rinką produktus, supilstytus į plastikinę tarą, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai, privalės imti užstatą už šią pakuotę.

Naujos atliekų tvarkymo sistemos kūrėjų teigimu, užstato sistema – praktikos patikrintas žingsnis į švaresnę gamtą ir antrinių žaliavų perdirbimą.

Rokiškio rajono ekologas Darutis Krivas užstato sistemos nauda neabejoja. Jis tikras, kad aplinka taps švaresnė ir saugesnė, nes užstatą sumokėję gyventojai pakuotes stengsis priduoti ir atsiimti išleistus pinigus. „Daugiau nei dešimtmetį gyventojai aktyviai raginami ir kviečiami rūšiuoti atliekas. Tačiau pasigirti rezultatais kol kas negalime: nemaža dalis maisto produktų pakuočių, skardinių, plastiko butelių keliauja į nerūšiuotų atliekų konteinerius, sąvartynus, pamiškes ir pakeles“, – dėstė D. Krivas.

Kaip gyventojus paskatinti neteršti gamtos? Ekologo įsitikinimu, nereikia išradinėti dviračio: įvedus privalomo užstato sistemą stiklo buteliams šių konteineriuose ir pakelėse beveik nebeliko. Parduotuvėje už butelį sumokėję užstatą žmonės stengiasi pinigus atsiimti: buteliais aplinkos nebeteršia, nes juos priduoda prekybos vietose ir atsiima užstatą. Panašiai turėtų atsitikti ir su vienkartinėmis plastiko pakuotėmis. Įvedus privalomą pakuotės užstatą, tikimasi, gyventojai bus suinteresuoti plastikinę tarą rinkti ir priduoti, o ne ja teršti aplinką ar mesti į bendruosius konteinerius.

Patyrimas – iš stiklo taros ir kaimynų

Užstato sistema už stiklinius butelius Lietuvoje taikoma aštuntus metus. Pastebėta, kad ši sistema veiksminga – gamintojams pakartotiniam naudojimui grąžinama iki 90 proc. taros.

Rengiant pakuočių užstato įstatymo pataisas Lietuva pasinaudojo Vokietijos, Švedijos, Danijos ir kaimyninės Estijos patirtimi: šiose valstybėse ne vienerius metus veikia privaloma vienkartinių pakuočių užstato sistema ir ji pasiteisino – surenkama iki 90 proc. tokių atliekų.

Pasak D. Krivo, plastiko butelį ar skardinę pakelėje išmetęs žmogus dažnai nė nesusimąsto, kokią žalą daro gamtai. Juk iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantis plastikinis vaisvandenių butelis suyra tik per 400, stiklas – per 500, aliumininės skardinės – per 200 metų.

Rokiškio rajone per metus surenkama apie 7000 tonų mišrių atliekų. Be jų, atskirai surenkama 160 tonų stiklo, 74 tonos plastiko ir PET pakuočių.
Ekologo teigimu, įvedus privalomo užstato sistemą, gamtoje sumažės plastiko ir metalinės taros atliekų, bus išsaugota sveikesnė ir saugesnė aplinka, sumažės vandens ir oro tarša, o gyventojai atgaus užstato pinigus.
 
Nauda bus ir kitur: pagal mokslininkų skaičiavimus, perdirbus vieną plastiko butelį, išsaugoma energijos, kurios užtektų 60 vatų lemputei šviesti šešias valandas, perdirbus vieną aliumininę skardinę, išsaugoma energijos, kurios pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų lemputei – šviesti 20 valandų. Vienai naujai aliumininei skardinei pagaminti energijos kiekis lygus gaminti 20 skardinių iš antrinių žaliavų energijos kiekiui. Taigi akivaizdu, kad užstato sistema padės taupyti gamtos išteklius ir energiją.

Aplinkos ministerijos teigimu, dabartinė rūšiavimo sistema (varpo formos konteineriai), kai atskirai surenkamas popierius, plastikas ir stiklas, nepakankamai efektyvi, nors gyvuoja daugiau nei 10 metų: tik apie 17 proc. į rinką išleidžiamos plastikinės pakuotės surenkama atgal, o metalinės taros surinkimo rezultatai dar prastesni – tik 8,5 proc.

Patvirtintas ženklas

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistemos taikymo ženklą. Juo nuo 2016 m. vasario turės būti žymimi šalies vidaus rinkai tiekiami alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, supakuoti į prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai.

Šiuo ženklu pažymėta stiklinė, plastikinė ar metalinė pakuotė skirta perdirbti, todėl ją reikės atiduoti į specialias tokių pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo vietas, o ne išmesti į atliekų konteinerius. Priimti plastikinę ir stiklinę tarą bei grąžinti užstatą turės visos didesnės ir kaimo vietovėse esančios parduotuvės. Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos.

Įsigaliojus vienkartinių pakuočių užstato sistemai, gamintojai ir importuotojai, kurie išleidžia į šalies vidaus rinką alų, alaus kokteilius, sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai, privalės imti užstatą už šią pakuotę. Gamintojai ir importuotojai gaminių pakuotę privalės pažymėti specialiu ženklu. Jis nurodys, kad tara dalyvauja užstato sistemoje.

Svarbu

Pirkdami gėrimus, išpilstytus į tokiu ženklu pažymėtą stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, pirkėjai kartu sumokės ir nustatytą užstatą už pakuotę. Užstatą bus galima atgauti tuščią pakuotę grąžinus parduotuvėse. Tačiau – ne visose: užstatai nebus grąžinami tose prekybos vietose, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m. Taip pat ir kioskuose, degalinėse bei viešojo maitinimo įstaigose. Pagal įstatymą, šios išimtys netaikomos kaimo vietovėse esančioms parduotuvėms.

Gyventojams svarbu žinoti, jog atgauti užstatą reikalingos kelios sąlygos. Jei stiklinė, plastikinė ar metalinė tara nebus pažymėta užstato ženklu arba jis bus neaiškiai matomas ir dėl to neatpažįstamas, tara nebus priimama ir užstatas už pakuotę nebus grąžinamas. Nebus priimama ir pakuotė be brūkšninio kodo ar su pažeistu kodu, nevisiškai ištuštinta, pakitusios formos ir dėl to techniškai neidentifikuojama.

Lietuvoje ši sistema įsigalios 2016 m. vasarį. Iki to laiko, kaip ir ligi šiol, privalomas užstatas gali būti taikomas tik stiklinėms pakartotinio naudojimo pakuotėms, į kurias pilstomas alus, alkoholiniai, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo ir sultys.

Sandėliuoti nereikia…

Gyventojai smalsauja, ar bus galima priduoti plastiko pakuotes, sukauptas iki užstato sistemos įsigaliojimo? D. Krivas sako, jog toks „versliukas“ nepavyks: privalomo užstato už plastiko pakuotes sistema įsigalios tik nuo ateinančio vasario, ir atgauti užstatą bus galima tik už nuo tos datos įsigytų prekių pakuotes. Bus specialūs žymėjimai ir bet kokių pakuočių priduoti nepavyks.

Nauda – ne tik aplinkai

Yra gerų žinių ir verslui. Depozitinių prekių kainos turės šiek tiek mažėti, nes gamintojai ir importuotojai nebemokės taip vadinamo administravimo mokesčio, vartotojai į sąvartynus išmes mažesnius kiekius atliekų. Todėl turėtų mažėti ir mokestis už buitinių atliekų šalinimą.

Naujoji užstato sistema prisidės ir prie verslo skatinimo. Surenkamas didžiulis antrinių žaliavų kiekis turėtų paskatinti antrinių žaliavų perdirbimo ir iš jų gaminamų naujų prekių rinką. Prekybos vietos, kurios priims depozitinę tarą, iš užstato sistemos administratoriaus gaus tam tikro dydžio kompensaciją už patiriamas išlaidas. Tai labai aktualu nedidelėms regionų parduotuvėms – jos gaus papildomų pajamų.

Remiantis pasauline praktika, apie 70 proc. lėšų, kurios buvo atsiimtos už sugrąžintą tarą, išleidžiamos toje pačioje parduotuvėje. Tikimasi, kad dėl depozito padidės prekybininkų apyvartinės lėšos ir per užstato sistemos administratorių jie galės kompensuoti dalį patiriamų išlaidų bei padidins pardavimus.

Užs. 1736

——-
Autorius: