Nuotrauka iš mokyklos archyvo
Rudilių Jono Laužiko pagrindinė mokykla savo metus skaičiuoja nuo 1911 metų, kai Karklynės vienkiemyje, P. Bugailiškio sodyboje, buvo įsteigta pradžios mokykla. Bėgant metams keitėsi ne tik mokiniai, mokytojai, vadovai, bet ir įstaigos pavadinimas. Pagrindinei mokyklai 2000 metais buvo suteiktas pedagogikos mokslų daktaro profesoriaus Jono Laužiko vardas.
Mokyklos istorija
Rudilių J. Laužiko pagrindinės mokyklos internetiniame puslapyje, kuriame nuosekliai apžvelgiama mokyklos istorija, rašoma, kad 1924 m. rugsėjo 1 d. buvo patenkintas Maksvyčių ir Mažionių kaimų ūkininkų Jurgio Kručio bei Jurgio Čepės prašymas įsteigti pradžios mokyklą Maksvyčių kaime. Mokykla įsikūrė J. Kručio namuose. Jos mokytoju buvo paskirtas Ignas Penkauskas. 1929–1930 mokslo metais mokyklą lankė 44 mokiniai.
Nuo 1935 m. iki 1946 m. mokykloje dirbo mokytoja Valė Morkūnienė. 1942 metais, nacistinės Vokietijos okupacijos metu, iš Subačiaus geležinkelio stoties išvežtų žydų šeimos namai pervežami į Maksvyčių kaimą ir čia Subačiaus valsčiaus lėšomis pastatomas medinis mokyklos pastatas. 1944 m. vasario mėnesį jame pradėjo mokytis jau dvi mokinių klasės.
Pokario metais mokykloje vaikus mokė kelios mokytojos: Vita Gusevičiūtė, Sofija Kubilienė, Marija Kukenytė-Žeberienė ir kt.
1950 m. Maksvyčių pradinė mokykla buvo perorganizuota į Subačiaus septynmetės mokyklos filialą. 1951–1952 mokslo metais čia jau buvo šešios klasės. Po metų
mokykla reorganizuota į savarankišką septynmetę mokyklą. Iki 1967 m. įstaigai vadovavo Leonas Rudinskas.
1962 m. rugsėjo 1 d. buvo baigtas statyti mokyklos priestatas. Visos klasės, kabinetai įrengiami naujose patalpose, įvedama elektra.
1967 metais mokyklai vadovauti patikima Monikai Karvelytei-Dūdienei. Pasikeitė ir mokytojų kolektyvas. Mokykloje tuo metu veikė moksleivių choras ir du tautinių šokių rateliai. Vakarais mokytojai mokė suaugusius – veikė vakarinė mokykla. Mokinių skaičius didėjo ir nuo aštuoniasdešimties išaugo iki 106. Toliau gyvenantiems vaikams šalia mokyklos veikė bendrabutis.
1988 m. mokyklos vadovu tapo Algirdas Venckus. Kartu su tautiniu atgimimu, pokyčiais Lietuvoje naują gyvenimą pradėjo ir ugdymo įstaiga. Atsirado daugiau tradicinių švenčių, imtos minėti ne tik Velykos, Užgavėnės, bet ir Vasario 16-oji. Suaktyvėjo popamokinė veikla, atsirado šokių, dainavimo, vaidybos būreliai. Į mokytojų kolektyvą atėjo nauji žmonės.
Senasis mokyklos pastatas Maksvyčių kaime galėjo sutalpinti vos daugiau nei šimtą mokinių, čia nebuvo patogumų, be to, didžioji dalis mokinių gyveno Rudilių kaime, todėl 1990 metais pradedama statyti nauja mokykla Rudiliuose. Dėl iškilusių finansinių sunkumų po metų jos statyba nutraukta. Vis dėlto 1994 m. iš Lietuvos Respublikos biudžeto buvo skirta 2 mln. litų. AB „Kupiškio statyba“ darbuotojai darbus užbaigė ir naujo mokyklos pastato raktus įstaigos bendruomenei perdavė 1994 m. gruodžio 28 d.
Vardo suteikimas
Kupiškio viešosios bibliotekos Rudilių filialo vyresn. bibliotekininkės Vandos Ribokaitės surinktoje medžiagoje apie profesorių J. Laužiką rašoma, kad 2000 m. gruodžio mėnesį Rudilių pagrindinėje mokykloje iškilmingai įamžintas įžymaus mokslininko ir pedagogo, pirmojo Lietuvoje mokslų daktaro, nusipelniusio mokslo veikėjo Jono Laužiko atminimas. Rajono Tarybos sprendimu mokyklai suteiktas J. Laužiko vardas.
Nuo 2003 m. rudens šioje ugdymo įstaigoje įrengta J. Laužiko klasė. Čia eksponuojama sukaupta medžiaga apie prof. J. Laužiko gyvenimą ir mokslinę veiklą.
Tais pačiais metais profesoriaus 100-ųjų gimimo metinių proga mokyklos kieme atidengtas koplytstulpis, o gimtajame J. Laužiko Dūbliškių kaime prie Laužiko ir Jėčiaus sodybų – paženklintas akmuo su užrašu „Čia buvo Dūbliškių kaimas“.
Apie profesorių
Pedagogikos mokslų daktaras profesorius J. Laužikas gimė 1903 metų rugsėjo 23 d. Noriūnų seniūnijoje, Dūbliškių kaime, nuo seniūnijos centro nutolusiame apie šešis kilometrus. „Kupiškėnų enciklopedijos“ duomenimis, J. Laužikas lankė Palėvenės pradinę mokyklą. Mokėsi Kupiškio progimnazijoje, po to dvejus metus mokytojavo. Vėliau mokėsi Panevėžio, Ukmergės gimnazijose. Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos skyriuje (pagrindinė studijų šaka – pedagogika). 1930–1931 m. psichologiją ir gydomąją pedagogiką studijavo Ciuricho, Vienos, Hamburgo universitetuose. 1931–1938 m. buvo paties įkurtos pirmosios Lietuvoje Kauno pagalbinės pradžios mokyklos vedėjas.
1939 m. apgynė filosofijos mokslo disertaciją „Mokinių valios ugdymo bruožai“, kurioje akcentavo žmogaus fizinio, dvasinio ir protinio prado vienovę, pateikė įdomią metodiką, skirtą visai asmenybei, o ne atskiriems jos pradams tobulinti.
Nuo 1940 m. buvo į Vilnių perkelto Klaipėdos pedagoginio instituto direktorius. Lietuvą okupavus vokiečiams areštuotas, vėliau paleistas ir paliktas policijos priežiūroje, atleistas iš instituto.
Vėliau porą metų buvo Vilniaus pedagoginio instituto direktorius, dirbo docentu, ėjo Pedagogikos katedros vedėjo, to paties fakulteto dekano pareigas. 1955 m. Maskvoje apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją „Pradinė mokykla Lietuvoje buržuazijos diktatūros metais (1919–1940)“.
Nuo 1959 m. Mokyklų mokslinio tyrimo instituto mokslinis bendradarbis, vėliau – sektoriaus vedėjas, dirbo ir direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. 1967 m. apgynė pedagogikos mokslų daktaro disertaciją. 1969 m. tapo profesoriumi.
J. Laužikas vienas ir su kitais autoriais išleido daugiau nei 10 knygų.
Ypatingojo ugdymo srityje profesorius paliko nemažą mokinių būrį, kartu su jais parengė ir išleido iki šiol nepraradusias reikšmės knygas „Mokinių atrinkimas į pagalbines mokyklas“, „Vaikų vystymosi sutrikimai“. Vertinamas profesoriaus mokslinis pedagoginis palikimas ir dabartinėje Lietuvoje: 1993 m. serijoje „Pedagogikos klasika“ išleista jo knyga „Pedagoginiai raštai“, 1993–1997 m. išėjo raštų tritomis veikalas „Rinktiniai pedagoginiai raštai“.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ