I, V., 2006
1915 metais Kupiškio kraštą okupavus vokiečių kariuomenei, daugelyje mokyklų darbas sustojo. Po metų okupacinė valdžia dalies mokyklų veiklą vėl atnaujino, įsteigė keletą naujų (Gyvakaruose, Bakšėnuose). 1918–1919 m. mokyklų ėmė sparčiai daugėti.
1920 metais Kupiškio krašte veikė Kupiškio progimnazija (įsteigta 1917 m. lapkritį) ir 34 pradžios mokyklos. Vėliau mokyklų tinklas dar išsiplėtė. Jos daugiausia buvo išlaikomos iš valsčiaus lėšų, žemės reformos metu daugeliui mokyklų skirta žemės (tarpukario Lietuvoje Kupiškio valsčius buvo suskirstytas į 14 seniūnijų, o pagal 1924 m. teisingumo ministro įsakymą visa respublikos teritorija suskirstyta į nuovadas; Kupiškis tapo nuovados centru, kuriam priklausė Kupiškio miestas ir valsčius, taip pat Šimonių, Viešintų, Subačiaus valsčiai). „Kupiškio valsčiuje daugėjant pradžios mokyklų, jų finansavimui reikėjo vis daugiau lėšų, tad valsčiaus taryba buvo priversta ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Pvz., 1924 m. ji leido atidaryti Kupiškyje 5 naujus traktierius bei 9 aludes, iš kurių kasmet buvo surenkama 7 700 litų mokesčių pradžios mokykloms finansuoti. 1928 m. Kupiškio valsčiaus taryba įvedė privalomą pradžios mokslą“, – rašoma „Kupiškėnų enciklopedijoje“, II, V., 2012.
Atidaryta mokykla
1920 metų lapkričio 1 dieną Čivonių kaime įsteigta valdiška pradinė 1 komplekto ir 3 skyrių mokykla. Iš pradžių mokykla glaudėsi Jurgio Dauko namuose. „Užrašyta 60 mokinių. Aplankymo dienoj buvo I skyriuj 14 bern. ir 10 merg., II – 11 bern. ir 10 merg. ir III – 4 bern., 1 merg. Klasė mokyklos per maža ir labai žema, /…/ lenta mažutė ir visiškai netikus. Iš visų dalykų ir visuose skyriuose vaikai atsakinėjo patenkinamai. Sutvarkymui mokyklos mokytoja Vaitiekūnaitė padėjo daug vargo ir, nors jauna ir neprityrus, bet vis tik atsidavimu darbui ir supratimu savo pareigų daug nuveikė. Visi rašto darbai tvarkoj. Patarta tik, kaipo į dalyką auklėjimo, kreipt daugiau dėmesio, kad švariau būtų laikomi sąsiuviniai. Mokykloj nėra jokių mokslo pabūklų“, – tai ištrauka iš Panevėžio apskrities pradedamųjų mokyklų instruktoriaus, aplankiusio Čivonių mokyklą 1921 m. vasario 22 dieną, pranešimo Pradžios mokslo departamentui (citata iš aplanko „Čivonių kaimas“ // Lietuvos centrinis valstybės archyvas).
Nuo 1924 metų mokykla veikė Tamošiaus Meko namuose. 1929 metais mokėsi 56 mokiniai, 1932 m. – 42, 1935 m. – 36, 1938 metais – 25 mokiniai.
Mokytojai – švietėjai
Čivonių pradžios mokyklos pirmosios mokytojos buvo G. Vaitiekūnaitė (1920–1921), Anelė Vileniškaitė (1921–1922), Vaclava Laužikaitė (1922–1923), Valerija Vilkaitė (1923–1924), Elzbieta Vaitiekūnaitė (1924–1931). Vėliau mokytojavo Adolfas Mackevičius, Otonas Obakevičius, Ona Paulauskaitė, Pranas Tamošiūnas, Genovaitė Jankauskaitė-Repšienė, Marija Kazakevičiūtė-Šlapelienė ir kt.
1934 metais mokykla perkelta į Jurgio Bočiulio vienkiemį, o nuo 1948 metų veikė Albino Čiurlio namuose, Užukupio (Ažukapio, Pakupio) vienkiemyje, kuris susiformavo kaip Čivonių kaimo užusienis greičiausiai dar XVII a.
„Mokytojo figūra krašto gyvenime laikytina išskirtine – ji pranoko savo įgyto kvalifikacinio veikimo ribas, tapdama švietėja platesne prasme“, – teigia S. Kaubrys knygoje „Lietuvos mokykla 1918–1939 m.: galios gimtis“. Mokyklose buvo rengiami vaidinimai, paskaitos, kūrėsi įvairūs būreliai.
Kiekvienoje mokykloje veikė biblioteka. 1933 metų „Bibliografijos žinios“ pažymi, kad vien Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiuje ir pačiame mieste veikė 22 bibliotekos, tarp jų ir Akmenytės, Bikonių, Čivonių, Didžprūdžių ir kitose pradinėse mokyklose.
Rūpinantis būsimųjų ūkininkų švietimu, palaikant vietos agronomams ir Žemės ūkio rūmams, nuo 1929 metų visoje šalyje pradedami steigti jaunųjų ūkininkų rateliai (JŪR).
Čivonių JŪR, įsteigtam 1934 metais, vadovavo Keginių (Skodinių) pradžios mokyklos mokytojas Pranas Tamošiūnas. Per 1937 metus sušaukti 5 susirinkimai, 9 valdybos posėdžiai, skaitytos 3 paskaitos, 7 referatai, nariai dalyvavo medelių sodinimo, žaiginių dirbimo, seklyčių įrengimo (laimėjo premiją) konkursuose. Ratelis turėjo vėliavą, seklyčią, 403 knygas. Šį JŪR lankė Čivonių, III Puponių, Keginių, Puponėlių, Duoniūnų, Čiovydžių, Skodinių jaunimas.
Pokario metais Čivonių mokykloje mokytojavo Marija Urmulevičiūtė, Petronėlė Zulonienė. „Čivonių pradžios mokykloje ilgokai mokytojavo, vėliau tapo nusipelniusia mokytoja Petronėlė Zulonienė (garsaus liaudies teatro „Kupiškėnų vestuvės“ režisieriaus Povilo Zulono žmona). Nemažai prisiminimų išliko iš ankstyvosios vaikystės, bet vienas ryškiausių – tai „politinis momentas“. Tai buvo 1948 m. pavasarį per „proletariato vado“ gimimo dienos minėjimą. Atlikus meninę programėlę, mokytoja P. Zulonienė paklausė: „Gal dar kas mokate kokį eilėraštį apie Leniną?“ Ranką pakėlė mūsų kaimynas ir vaikystės draugas Kazys Laužikas (jau amžiną atilsį, o tada jis buvo pirmokas) ir atsistojęs padeklamavo: „Lenin, Stalin iš Maskvos, o Paleckis – Lietuvos, susidėjo durniai trys, jie pasaulį užvaldys.“ Mokytoja pasakė: „Šitas eilėraštis, Kaziuk, netinka…“ – tokius prisiminimus parašė Jonas Grucė ir Vincas Grucė savo straipsnyje apie Duoniūnų kaimą knygoje „Keliai veda Kupiškin“, V., 2000, 128 p.
P. Zulonienę, mokytojavusią ir Keginių pradžios mokykloje (vėliau imta vadinti Skodinių pradine mokykla) prisimena buvusi mokinė Vida Augustinaitė-Žilinskienė: „Kaip mokytoja man įdomiausią įspūdį paliko P. Zulonienė. Tai buvo griežta, kartais net labai, reikli, bet teisinga mokytoja. Kadangi mano V klasės auklėtojas buvo P. Zulonas, tai tvarkos žiūrėjo auklėtojienė. Kartais iš ryto liepdavo visiems ant suolo padėti nosines, kartais patikrindavo ausis, kartais berniukams liepdavo nusiauti batus ir kojines, kartais atkreipdavo dėmesį į tai, ar tvarkingai supintos mūsų kasos ir pan. Auklėjant to meto kaimo vaikus, tai buvo ypač svarbu ir visam gyvenimui buvo įdiegta daug gerų įpročių. Jau studijų metais, jei kur nors eidama pamiršdavau nosinę, tai pirmiausia užeidavau į parduotuvę, nusipirkdavau nosinę ir tik tada eidavau, kur ėjusi. Ši mokytoja mokė matematikos ir geografijos. Matematika daug kam sunkiai sekėsi, palikdavo ir antriems metams.“ (citata iš knygos „Keliai veda Kupiškin“, V., 2000, 117 p.)
Reorganizacija
1955 metais Čivonių pradinė mokykla reorganizuota į septynmetę mokyklą, 10 metų čia direktoriavo Antanas Matukas. Ši mokykla veikė Elenos Laužikienės namuose, vėliau – A. Čiurlio sodyboje pastatytame dviaukščiame name.
1962 m. mokykla pertvarkyta į aštuonmetę, 1965 metais perkelta į naują vietą Naiviuose. 1973 metais ji reorganizuota į pradinę mokyklą, kuriai 1999 m. suteiktas akademiko Juozo Matulio vardas. Ši mokykla 2003 metais tapo Skapiškio vidurinės mokyklos skyriumi. 2006 metais mokykla uždaryta.
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ