Tikriausiai visi yra girdėję žinomą rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio frazę „Grožis išgelbės pasaulį“. Ši citata puikiai tinka mūsų rajono numatytoms perspektyvoms apibūdinti.
Prieš metus pasiekė žinia, kad Kupiškio rajonas pagaliau įtrauktas į 23 tikslinių Lietuvos teritorijų sąrašą. Kitaip tariant, ir mus pagaliau pripažino nuskurdėliais, problemų užgulta savivaldybe.
Žinoti, kad esi vargeta – nėra malonu. Tačiau rajono valdžia ir vyriausybė ragino tik džiaugtis, kad mūsų rajonas pateko tarp probleminių. Esą dabar viskas pasikeis, suklestėsime ir atsikratysime problemų.
Vilties spinduliukus ėmė jausti ir didžiausi skeptikai, tokie kaip aš. Bet žinia, kad mums, kaip viešai vargetomis pripažintiems gyventojams, skirti 3 mln. eurų atiteks šaligatviams perkloti, mane šokiravo.
Pasirodo, 70 proc. šios sumos atiteks centrinei miesto aikštei rekonstruoti. Už tiek galime sukurti nuostabų vaizdą miesto centre. Tik įsivaizduokime, kaip vėl atgis išdžiuvę fontanai, neliks išsiklaipiusių plytelių ir visa kita.
Tik kas toje aikštėje sėdės? Tie patys nuskurėliai – kupiškėnai iš probleminio rajono.
Tokia pagalba labai panaši į socialiniais vadinamus televizijos projektus. Pakviečia į laidą nelaimingą moterį, kurią vyras išmainė į jaunesnę. Ji su vaikais liko be pinigų, be darbo. Prodiuseriai tuoj pat suorganizuoja nelaimėlei naują šukuoseną, nuperką naujų rūbų, padaro makiažą, manikiūrą ir išleidžia neva super laimingą namo. Savivertė laikinai pakyla, o ar dingsta moters problemos?
Turėsime ir mes tikriausiai neeilinę aikštę. Dar pataisys kai kuriuos šaligatvius. Bet ar tai išspręs mūsų rajono bėdas? Kalbant su pašnekovais apie jų vargus, dar nesu išgirdusi, kad jiems negraži mūsų aikštė. Priešingai, visi giria mūsų miestelio ramybę, tvarką, grožį. Didžiausia problema – nedarbas, pinigų trūkumas, baimė dėl rytojau, emigracija.
Ar išgražėjusi aikštė pritrauks naujų investuotojų, kurie išvydę miesto pokyčius ims statyti gamyklas, kurti darbo vietas? Ar dėl sutvarkytų šaligatvių, grįš emigrantai?
Kodėl tuomet meras, kalbėdamas apie sukurtą savižudybių programą Kupiškyje, pabrėžė, kad ne nuo to galo dirbama, kad reikia spręsti žmonių nedarbo, skurdo problemas. Tai esą pradžių pradžia.
Belieka tikėtis, kad pasipuošę ir žudysimės mažiau, ir rajonas išbris iš savo problemų. Tačiau aukščiausioji valdžia, ko gero, kažkaip ne taip suvokia provincijos situaciją.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ