Autoriaus nuotrauka
Pats vidurvasaris, auga pievose atolas, bręsta laukuose javai, netruks į kaimą ateiti didysis darbymetis, javapjūtė.
Tokie galėtų būti svarbiausi šiandieniai ūkininkų rūpesčiai ir darbai, bet yra kitaip.
Žemdirbių didžiausi galvasopiai ne dėl lietaus ar sausros, gamtos malonių ar skriaudų, o dėl žemės nuomos bėdų, žemės konsolidacijos galimybių, dėl paaštrėjusių santykių su žemių savininkais, dėl kaimynų visai nekaimyniško elgesio, dėl intrigų, nesutarimų, dėl europinių išmokų, dėl rytdienos, dėl augančios konkurencijos, įtampos, kurią reikia ištverti kiekvienam atskirai, savo jėgomis, savo pasiryžimu ir valia. O galbūt ūkininkai galėtų padėti vieni kitiems iškentėti neramų metą, atsilaikyti, nenuleisti rankų, nesugniužti, gal vertėtų ūkininkams iš pašalės paieškoti sąjungininkų, patarėjų, talkininkų?
Praėjusią savaitę sušauktame Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus tarybos posėdyje apie visa tai kalbėta, diskutuota. Tačiau vien tik kalbų negana, svarbūs yra apsisprendimai ir veiksmai. O tam reikia turėti žinių, išmanyti įstatymus. Su tokiu tikslu LŪS rajono skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius dalyvauti posėdyje pakvietė notarę Astą Grambienę ir Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus vadovę Aušrą Uldukienę.
Apie žemės nuomą ir konsolidaciją
Pernykštis sąmyšis dėl žemės pardavimo uždraudimo užsieniečiams, erzelis dėl žemės pardavimo saugiklių, įstatymo pakeitimai, papildymai pakeitė žemės rinką. Žemės savininkai atidžiai pasiklausė, įsiklausė ir nutarė pareikalauti savo dalies, tai yra, pakelti ūkininkams žemės nuomos kainas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Domas JURJONAS