Kažkoks, matyt, protingas žmogus pasakė: „Prieš išliedami „dūšią“, įsitikinkite, ar indas nepraleidžia“. Pasitikėti – tikėti, kad neapvils, pasikliauti. Patikėti – palaikyti tiesa; pasitikint pavesti, pranešti, pasikliauti. Tikėti – laikyti tikru dalyku.
Ar turite asmenų, kuriais kone besąlygiškai pasitikite, tikite? Kiek laiko užtruko ir ko reikėjo tokiai glaudžiai atmosferai sukurti? Kas galėtų šią idilę sugriauti? Ką darytumėte sužinoję, kad visą tą laiką jumis buvo naudojamasi savo asmeniniams ar profesiniams tikslams pasiekti? Spjautumėte į veidą ir nusisukę nueitumėte? Apsimestumėte, kad viskas gerai ir nieko nedarytumėte? Tyliai atsakytumėte tuo pačiu? Akis už akį, dantį už dantį? Lyg ir nehumaniška, nes pasaulis greitai taptų aklas ir bedantis. Be to, ko gero, kitam atleisti kur kas lengviau ir paprasčiau nei pačiam sau – už naivumą ir kvailą pasitikėjimą, patikėjimą, tikėjimą.
Sakoma: draugus laikyk arti, o priešus dar arčiau, tačiau ar visada ir laiku galima atskirti, kurie yra kurie. „Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi“, – sakė A. de Saint Egziuperi Mažojo Princo lapė.
„Saugoji kaip karalių, kuris nepasiekiamas priešui, nors nužudo karalių savi“ (A. Jasulaitis). Gerai bent jau tiek, kad kiekvienas nusivylimas, patyrimas užgrūdina, storina odą ir tvirčiau uždaro „dūšios“ duris, kad neišsilietume to nevertiems. Visa, kas nutinka mūsų gyvenime, nenutinka šiaip sau, o atneša pamoką, kurią turime išmokti. Ir jei vėl suklystama, jei vėl užlipama ant to paties grėblio antrąkart, vadinasi, kažkas likimo skirtoje pamokoje dar neišmokta, kažką reikia pakartoti. Sugriuvus tikėjimo nameliui, geriausia imtis ramybės, tylos ir abejingumo taktikos, nes ramybė – stipresnė nei sprogstančios emocijos, tyla – garsesnė už šauksmą, abejingumas – baisesnis nei karas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ naujausių tyrimų duomenimis, visuomenė labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija, bažnyčia ir kariuomene. Matyt, toks pasitikėjimas įgytas ne veltui. Pasitikėti visa institucija pasirodo kur kas paprasčiau, nei konkrečiu asmeniu. Nors labai norisi tikėti, kad visgi yra žmonių, kurie, kaip tas Judas, neišduos už kelis skatikus.
——-
Autorius: Jurgita ŽIUKAITĖ