ekonomistė
Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos – komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Neseniai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.
BVP pirmojo ketvirčio augimo rezultatai dar kuklesni nei prognozuojami metiniai – palyginti su praėjusių metų ketvirčiu, augimas siekia 1,5 procento. O jei lygintume su praėjusiu ketvirčiu, stebimas 0,6 procento smukimas. Nesinori būti blogų žinių pranašu, bet situacija darosi kiek panaši į 2008 metų pradžią, kai krizės nuojauta jau tvyrojo ore, tik dauguma vis dar svaigo itin gerais 2007 metų rezultatais.
Krizės priežastis dažniausiai yra ta pati – centrinių bankų vykdoma pinigų emisija ir tolimesnis pinigų gaminimas komerciniuose bankuose. Tačiau krizinės ligos simptomai kiekvieną kartą kiek skiriasi. Štai 2008 metų krizė atkeliavo po milžiniško pajamų augimo ir kreditų bumo. Pavyzdžiui, darbo užmokestis Lietuvoje 2007 metais augo apie 20 procentų, būsto paskolos išaugo daugiau nei 60 procentų. Šiuo metu gyventojų optimizmo šaltinis – ne augantis darbo užmokestis, bet žemiausios kada nors Lietuvoje buvusios palūkanų normos.
Šių metų pirmojo ketvirčio būsto kreditavimo rezultatas – 13 procentų augimas, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. Nors paskolų likučiai smarkiai nedidėja, nes gyventojai grąžina nemažai paskolų, vis dėlto aktyvumas paskolų rinkoje jau gerą pusmetį tikrai nemažas. Jei pernykštis sukrutimas galėjo būti siejamas su euro įvedimu, tai dabartiniu metu jį skatina mažos palūkanos ir planuojamas kreditavimo sugriežtinimas.
Ant paskolų grėblio Lietuvos gyventojai jau buvo užlipę. Siekiant nuo skolų naštos gelbėti per daug surizikavusius skolininkus buvo netgi priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Tačiau žmonėms ne itin patinka mokytis iš svetimų klaidų, todėl situacijos linkusios kartotis. Juolab kad visa aplinka tam itin palanki – plėtros įmonės intensyviai įgyvendina naujus statybos projektus ir yra pasirengusios plėtoti naujus. Bankai, tuo tarpu, sėdi ant pinigų „maišų“, tad vėl būtų linkę lengviau išduoti kreditus. Negana to, kartu su kreditu jie ima siūlyti ir kitus, savo antrinių įmonių produktus – draudimą, pensijų kaupimą, kad gyventojai su visais savo finansais atsiduotų į vieno paslaugos teikėjo globą.
Lietuvos bankas, siekdamas užkirsti kelią galimam neatsakingumui, nuo liepos 1 dienos ketina sugriežtinti gyventojų kreditavimą. Siūloma sutrumpinti maksimalų būsto paskolos terminą nuo 40 iki 25 metų. Taip pat siūloma, kad bankai vertintų gyventojų mokumą su prielaida, kad palūkanų normos per ilgą paskolos laikotarpį gali labai smarkiai pakilti.
Visgi geriausia būtų, kad ne tik bankai būtų įpareigoti skolinti atsakingai, bet ir gyventojai kiek atsargiau vertintų savo išgales šioje ne itin stabilioje ekonominėje aplinkoje.
Komentaras LRT radijui
——-
Autorius: Rūta VAINIENĖ