Šiandien sutaupysime, o rytoj dar pažiūrėsime. Tokia taisykle Kupiškio rajonas vadovaujasi jau ne pirmi metai.
Imame paskolas senoms skoloms sumokėti. Net nesulaukus naujų mokslo metų senoji valdžia suskubo Kupiškio rajono mokyklų valgyklas užleisti naujiems šeimininkams. Esą konkursai dėl mokinių maitintojų užsitęsė ir nebėra ko tempti gumos. O be to, ir pinigų valgyklų darbuotojams rajono biudžetas per vasarą nebeturi.
Apskritai visas šis sumanymas turėtų sutaupyti didelius rajono pinigus, kuriuos mokėdavome už mokyklų valgyklų išlaikymą. Nesiginčysiu, gal ir sutaupysime.
Tik ar nereikės kada nors taip pat galingų šeimininkų ieškoti išsvajotam Kupiškio sveikatingumo ir sporto kompleksui? Projektuojame didžiules sporto sales, baseinus, pirtis. Bet juk ir jiems reikės elektros, šilumos, vandens ir net darbuotojų.
Ir Lietuvos ministras pirmininkas kupiškėnams kalbėdamas apie šitą projektą priminė, kad visada reikia pamatuoti būsimas išlaidas. Kaip pavyzdys buvo pateikti amerikiečiai. Jie ne tik randa pinigų naujiems objektams statyti, bet ir visada pagalvoja, iš ko vėliau juos išlaikys.
Deja, nei valgyklų privatizavimo, nei pradėtų projektų labai lengvai nebeatšauksi. Jei iki tol šiuo metu valdžią gavę konservatoriai itin garsiai kritikavo ne vieną buvusiųjų sumanymą, tai dabar ir jie nuleis galvas. Mat į pradėtus projektus jau investuota nemažai pinigų, nepaisant to, kad tos idėjos vis dar popierinės, prarasti visko nebesinori.
Kas norės stabdyti traukinį, kuris jau pajudėjo? Nueinanti valdžia itin suskubo paskutinėmis savo kadencijos savaitėmis baigti savo darbus. Kaip ir sakė: darėm, darom ir darysim. Jau beveik pastatytas ir Amatų centras Uoginiuose.
Tik ar nebus toks pat jo likimas, kaip Krizių centro Virbališkiuose? Prieš statant visi ramino, kad Europa duoda pinigų, tai ir darom. O šiandien sprendžiamas jo išlikimas, nes tokių paslaugų žmonėms nereikia – įstaiga per toli, sunkiai pasiekiama. Bet centrą vis tiek reikia išlaikyti.
Taigi nauja valdžia turės priimti buvusiųjų palikimą ir tęsti, kas nebaigta. O kas norės viską nutraukti ir prarasti panaudotas investicijas. Jau dabar girdėti replikos: „O kokios teisminės pasekmės nusimato, jei mes tai nutrauksime?“
Tad nori ar nenori ir išsprūsta žinomas šūkis iš seno animacinio filmuko: „Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas.“
Tačiau į Kupiškį ateina didelė tikslinėms teritorijoms skirta parama. Galbūt tai – lapas naujajai valdžiai?
Užsukus į Savivaldybę galima pastebėti lyg ir sujudimą. Jau ir gatvę pasiekia kalbos, kad čia bus pokyčių. Pats meras juokauja, kad Savivaldybėje dabar ekstremalu.
Tad norisi tikėti, kad vieną dieną baigsis tas „Darėm, darom ir darysim“ laikotarpis. Galbūt valdžia labiau įsiklausys į žmonių nuomonę ir nevykdys nuosekliai savo partijų komandų politikos.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ