Ot, tai mėnuo mėnesėlis! Pasak rašytojo Juozo Baltušio, „čirena, giesta, ulba, ryliuoja kiekvienas krūmas, kiekviena medžio šakutė“. Ir žmonių meilė liejasi iš visų kraštų, apdūmė kaip čigonė visų akis ta meilė. Tik ir girdi iš visų pusių kupiškenckai: žiūrėk, meilan kad inskliopijo, tėp stipriai myli, kad nėt bazdalas šipšt kvėpia, jė iš meilas ir boras, mas gyvinsma do meiliau, žmonam kalbų bus daugiau…
Sugyvena, meiliai kalbasi, burkuoja visi kaip du balanduku. Betgi – skabinėjimu sotus nebūsi, reikia ir pasikloti, ir užsikloti, ir rūpintis, kad pilvas būtų sotesnis. Jeigu pilve muzika gros, skabinėtis nereikės. Maistas gi ir laiko žmogų. Žmogus ne akmuo, nevalgęs nebus. Ir kelias širdin per pilvą.
Gyvybingas, gajus kaip gluosnis, žilvitis, kaip pirmoji atsibudusi blindė pavasarį žmogus. Judėjimas – visa sveikata. Po vandenį blindė braido, kitiems kosulį baido ir šildo, šnekina peršalusį žmogų savo kačiukų arbata. Kiti medžiai dar pliki, o blindės jau švytėte švyti gelsvais stambiais žiedais, tad jos ir balandžio numylėtinės. Ir šį mėnesį gimusieji linksmi, nagingi, gajūs, sugeba gražiai visą būrį žmonių išjudinti. Ir sutaikyti susipykusius moka sakydami, kad kas tėvą motiną myli, tas ir artimą mylės. Ir pataria – ateik laukiamas, išeik mylimas.
Žmogui reikia vis ką nors įsimylėti, ar darbą, ar dainą, ar medį. Iš mažumėlės prie darbo kurį vaiką spaudė, užtat žmogus dabar. Svarbiausia žiūrėt, kad žmogus būtų, o turtas prigyvenamas. Nei ten giminė, nei ko, o lengvas, malonus žmogus pasikalbėti, auksinis žmogus, doras – kito nedergia, tai ir širdyje toks žmogus atlieka. Smilkt per širdį, nebėra ramumo, kai išgirsti – šalaputas, vėjo puštalietas, šiaudadūšis, tingi ir ant kito šono apsiverst, gal apsėstas kokio velnio, rėkia prieš tėvus, šakojas (priešgyniauja), gal menkesnės valios žmogus, kad išvedė iš kelio?
Nėra žmogaus, kuris visiems patiktų. „Apie kitą žmogų neįmanoma papasakot todėl, kad svetimą gyvenimą kiekvienas mato sava spalva“, – tvirtino rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė.
Todėl tiesiai brėžiu: būsiu nei šilta, nei šalta – rami. Išsilaužusi žilvičio šakelę, eisiu ieškoti, kur pieno versmės, midaus šaltiniai, ir šventas reikalas! Ir niekam nei šlup, nei dėkui, nors žinau – už apgaulę gausiu per makaulę. Ne, ne, geriau būsiu tiesi, o ne tiesinama!
——-
Autorius: