Alfonsui Gilvydžiui – 120

1895 m. balandžio 10 d. (pagal Grigaliaus kalendorių balandžio 22 d.) Kikonyse gimė agronomas, veiklus, Lietuvai daug pasitarnavęs žmogus Alfonsas Gilvydis. „Jis buvo tikras kupiškėnas, savo kraštui atsidavęs visu kūnu, siela ir širdimi. Tai buvo jo parapija, jo mokykla. Jo tėviškė Kikonys, 28 sodybų kaimas, prisišliejęs prie Kupiškio miestelio“, – rašoma A. Gilvydžio trumpų gyvenimo apybraižų knygos „Nuo Kikonių iki Detroito“ įžangoje.

Namie pramokęs iš sesers Onos skaityti elementorių ir maldaknygę, motinos paskatintas, A. Gilvydis 1904 m. rudenį pradėjo lankyti Kupiškio pradžios mokyklą. Į mokyklą nuvedė vėlai, todėl motina mokytojai įteikė gyvą gaidį. Vėliau mokėsi Kupiškio dviklasėje mokykloje, privačiai Vilniuje. 1912 m. įstojo į Maskvos žemdirbystės agronomijos mokyklą todėl, kad tikėjosi čia „surasiąs geresnių mokytojų negu Dotnuvoje, kuri buvo tokiame užkampyje“, kad ši mokykla „buvo pirmoji įkurta Rusijoj, veikianti 96 metus, ją iki 1905 metų vadino Imperatoriškąja mokykla“ („Nuo Kikonių iki Detroito“). Baigęs šią mokyklą, A. Gilvydis pirmą tarnybą 1917 m. liepą pradėjo Maskvos gubernijos Serpuchovo apskrityje srities vartotojų bendrovių sąjungos kooperacijos instruktoriumi ir agronomu. Po metų grįžo į Lietuvą, negavęs darbo Vilniuje, parvyko į Kikonis. Kupiškėnų enciklopedijos duomenimis, daug pasidarbavo organizuodamas lietuvišką Kupiškio apskrities administraciją, atgaivino Kupiškio žemės ūkio draugijos veiklą, rengė pirmąsias žemės ūkio paskaitas ūkininkams. 1919 m. pradžioje paskirtas Kupiškio apskrities agronomu, nuo 1919 m. birželio – Valstybės turtų ir Žemės ūkio ministerijos įgaliotiniu Kupiškio apskrityje. Nuo tų pačių metų spalio pradžios „pasidarė“ Panevėžio vyrų gimnazijos ir mokytojų seminarijos mokytoju – „mokytojo naštą minėtose mokyklose, su padidintu svoriu, vilkau ketverius mokslo metus“ („Nuo Kikonių iki Detroito“). 1923 m. birželį Panevėžio apskrities savivaldybės pakviestas pradėjo dirbti apskrities agronomu, kartu pasilikdamas ir etatiniu mokytoju mokytojų seminarijoje, iš kurios išėjo 1926–1927 mokslo metams pasibaigus. Susiorganizavus Žemės ūkio rūmams, nuo 1928 m. čia dirbo Panevėžio apskrities agronomu – „Žemės ūkio rūmų valdybos įgaliotas išvažinėjau visą Lietuvą skersai ir išilgai ir vietoje mačiau visus geriausius kultūrinius Lietuvos ūkius“ („Nuo Kikonių iki Detroito“).

1936 m. A. Gilvydis išrinktas į Lietuvos Seimą, tapo jo vicepirmininku, 1937 m. pradžioje išsikėlė su šeima gyventi į Kauną. 1937–1940 m. dirbo „Lietūkio“ direktoriumi organizaciniams ir finansiniams reikalams. 1940 m. – Ukmergės r. agronomas, 1941–1944 m. Vilkaviškio apskrities agronomas.

Visą vokiečių okupacijos laiką A. Gilvydis pragyveno Vilkaviškyje. 1944 m. liepos 31 d. pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV ir apsigyveno Detroite. Čia mirė 1987 m. spalio 22 d.

Alfonsas Gilvydis – įgimto visuomeninio gyvenimo talento žmogus. Jis „plačiai reiškėsi ūkinėse bei visuomeninėse organizacijose. 1921–1932 m. Panevėžio žemės ūkio draugijos pirmininkas. 1923–1940 m. Panevėžio liaudies banko valdybos pirmininkas. Lietuvių agronomų sąjungos valdybos narys. Buvo steigėjas sporto organizacijos „Sveikata“. Aktyvus tautininkas. 1953–1954 m. Detroite Lietuvos kultūros klubo pirmininkas. Agronomas A. Gilvydis buvo aktyvus spaudos bendradarbis. Jis rašė šiuose laikraščiuose: „Viltyje“, „Ateityje“, „Lietuvių balse“, „Mūsų krašte“, „Lietuvos aide“, „Ūkininko patarėjuje“ ir kt. Šiuose laikraščiuose yra parašęs 158 studijinius straipsnius apie žemės ūkį. /…/ Jis paliko gana vertingus atsiminimus apie savo gyvenimą ir žemės ūkio kultūros ir švietimo darbą. Šiais savo atsiminimais jis tarp agronomų užima skirtingą ir labai vertingą vietą“, – rašė I. Andrašiūnas straipsnyje „Vieneri metai be agronomo Alpo Gilvydžio“ JAV lietuvių bendruomenės laikraštyje „Draugas“ 1988 metais.

——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ