Šių metų savivaldos rinkimai parodė, kad kai kuriems kandidatams sunkiausia buvo ne dalyvauti rinkimuose, bet pralaimėti. Galiu drąsiai teigti, kad tokio nesąmonių vajaus šis kraštas dar nematė. Posakį, kad meilėje ir kare visos priemonės tinkamos, galima perfrazuoti, kad rinkimuose, kare ir meilėje visos priemonės tinkamos. Po šių rinkimų Kupiškyje dar ilgai sklandys ne vienas anekdotas apie „naujas“ rinkimų technologijas ir jų pritaikymą mūsų krašte. Bet ne viskas buvo linksma – kai kas žeidė ne tik dalyvius, bet ir mus, paprastus rinkėjus, ir peržengė visas padorumo ribas.
Taip nutiko, kad į rinkimų karštinę buvo įtraukti net nepilnamečiai vaikai. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos išleistame laikraštyje puikavosi nuotrauka, kurioje su apdovanojimais stovėjo jaunieji rajono irkluotojai. Nebuvo gautas tėvų sutikimas, kad reklaminiame politinės rinkimų kampanijos laikraštyje būtų vaikų veidai. Ar kas atkreips, be pačių tėvų, į tai dėmesį – juk turime vaikų teises prižiūrinčias institucijas. Tikrai ne vienai partijai ar konkrečiai merui tie vaikai skyrė savo pergales. Treniruočių metu dėl vaikų saugumo valdžia neįstengia net normalios valties nupirkti, todėl, kol vaikai mariose irkluoja, trenerės pakrante dviračiu mina. Įvykus nelaimei realios pagalbos laiku sulaukti būtų beviltiška. Marių vandens neišgersi per akimirką.
Toliau kalbant apie partijų pagarbą rinkėjams aiktelėti iš nuostabos privertė partijos „Tvarka ir teisingumas“ bukletas. Apie kokią tvarką, partinę drausmę ir pagarbą rinkėjams galima kalbėti, jeigu net ne visi kandidatai į rajono Tarybą sugebėjo savo nuotraukas pateikti. Pasiimi tokį bukletėlį, paskaitai pavardes, pažiūri į tuščias vietas ir supranti, kad ir tie kandidatai, ir jų partija, tave, eilinį rinkėją, dar net nepasibaigus rinkimams pasiuntė ant trijų raidžių. Žiūrėk, kvaileli rinkėjau, į tuščią popieriaus lopinėlį – matyt, vieni kitus privalome ir iš tuščios vietos pažinti…
Abejonių kelia ir tai, ar kai kurie partijų nariai žinojo, kokiai partijai priklauso. „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas Vygintas Dragūnas tikino pats taip darysiąs ir kitiems siūlė balsuoti už kandidatą Dainių Bardauską, kuris buvo ne tik kandidatas į merus, bet ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatas į rajono Tarybą. Tai kurių galų pats agituotojas eina su kitos partijos vėliava, jeigu agituoja už savo konkurentą dėl Tarybos nario ir mero kėdės?
Po tokių rinkimų cirkų supranti, kad visi tie kandidatai priklauso vienai partijai, kuri turi vieną pavadinimą – „Myliu tik save“, o ant mūsų, eilinių rinkėjų, tik tapšnoja…
Vis stebėjausi, kad nejaugi dar tikima, jog rinkimų kampanijos metu gėlių, alaus bambalių dalijimas ar pasakos, kad atėjus naujiems žmonėms sugrius klestintis Kupiškis, gali paveikti rinkėjus? Matyt, kažkas tiki, kad gali. Juk šiaip sau kandidatai į merus ir jų komandos nelakstytų pakiemiais su bukletėliais, jeigu nesitikėtų rezultato. Iki šiolei žinojom, kad tik kunigas kalendos metu lanko gyventojus, o dabar, pasirodo, kad ir politikai…
O kur dar desperatiškas parašų rinkimas, kad tų pačių rinkėjų valia išrinktas seniūnas nebūtų, kaip teigiama, „ištremtas“ dirbti į rajono Tarybą. Niekas neįrodys, kad tai pačių subatėnų noras, greičiau šiltas postas ir labai neblogas atlyginimas iš po panosės slysta. O gal tiesiog ne tokia rinkimų baigtis buvo planuota…
Darbas Taryboje – tremtis? Tai kaip čia dabar išeina – buvo laisvos tik 25 „tremties“ vietos, o net 199 mūsų rajono kandidatai varžėsi, kas jas užims. Neįtikėtina! Jeigu ten taip blogai, tai kodėl tiek norinčių ir toks triukšmas virė kelis mėnesius?
Kiek visokių nesąmonių, apgavysčių, triukų partijos prigalvojo, o visa tai vadinosi dviem nepajudinamais žodžiais – rinkimų kampanija.
O kaip dabar jaučiasi rinkimų kampanijos „veidai“ ir jų padėjėjai išaušus eilinei darbo dienai? Ar ne gėda gatvėje susitikti žmones, o gal net ir kartu dirbti su tais, kuriuos prieš kelias savaites keikė, apie juos skleidė, kaip dabar madinga sakyti, „ne visai tikslią“ informaciją (taip dabar vadinamas melas)?
Pasivaikščiokime po Kupiškį, bundantį po žiemos, ir pamatysime, kad kokia valdžia bebūtų, pavasaris tikrai ateis, paukščiai parskris, gėlės irgi sužydės. Metų laikai visuomet eina savo seka – ji nesikeičia. Tik žmonės keičiasi ir kartais labai nustebina…
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ