Pirmą kartą Lietuvos gyventojai tiesiogiai išsirinko savo merus. Vieni kandidatai rinkėjų simpatijas pelnė per pirmąjį turą, kitiems prireikė ir antrojo. Kuo gi šie merai ir jų įgaliojimai skirsis nuo ankstesniųjų? Apie tai kalbėjomės su Seimo nariu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu ŠEDBARU.
Kuo visgi skiriasi naujųjų merų galios nuo ankstesniųjų?
Visų pirma, meras bus tas pats vietos savivaldybės tarybos vadovas, koks yra iki šiol, tik išrinktas tiesiogiai. Ar tarybos darbas pasikeis? Politologai tiesioginių mero rinkimų naudą vertina skeptiškai, o ypač didesnių galių suteikimą merams, nes jau dabar yra savivaldybių, kur merai jaučiasi tarsi kunigaikščiai, tad dar labiau padidinus jų galias, tokių kunigaikštysčių tik daugėtų. Tiesiogiai išrinktas meras kaip ir iki šiol pirmininkaus tarybos posėdžiams, toliau nurodinės administracijos direktoriui, kaip leisti savivaldybės biudžeto lėšas, neprisiimdamas dėl to jokios atsakomybės – juk vykdomoji valdžia išlieka administracijos direktorius. Taigi tiesiogiai išrinkti merai, kaip ir anksčiau, yra savivaldybės tarybos vadovai, skirtingai nuo kitų ES šalių, kur tiesiogiai išrinkti ir tarybų paskirti merai beveik visur yra vykdomoji valdžia (šiek tiek panaši į administracijos direktorių Lietuvoje).
Kartu tiesiogiai išrinktam merui, greta jau buvusių, Vietos savivaldos įstatymu suteikiami tam tikri nauji įgaliojimai: pats nustato vicemerų veiklos sritis (anksčiau tą darė taryba), teikia tarybai siūlymus dėl sekretoriato pareigybių skaičiaus nustatymo, teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą, komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras, tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės švietimo, vadovus, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms, išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka, keičia žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą, skelbia vietos gyventojų apklausą.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ