Enciklopedijose pateikiamas politinės partijos apibrėžimas būtų toks – tai piliečių grupė, susibūrusi į specifinę organizaciją, kurios pagalba jie siekia dalyvauti priimant politinius sprendimus ir palaikyti tam tikrą ideologiją, arba susivienijusi tam tikrų specifinių interesų pagrindu. Partijų pagrindinė paskirtis yra rinkimų būdu įgauti galimybę sudaryti vyriausybę ir įgyvendinti savo politines nuostatas.
Po šių savivaldos rinkimų Savivaldybės taryboje bus ir išpažįstančių tam tikrą ideologiją, ir susivienijusių pagal tam tikrus specifinius interesus. Stinga kol kas tik pagrindinio vedlio. Dar neaišku, ir ar jis toks bus iš tiesų. Viską, kaip teigė rinkimų naktį kalbinti politikai, lems tai, kokia bus suformuota Tarybos daugumos koalicija. Mat ryškios daugumos rinkimuose nelaimėjo nė viena politinė jėga. Variantų gali būti įvairių. Jei aštuonis mandatus gavę konservatoriai po savo sparneliu priglaus tris visuomeninio komiteto atstovus, du darbiečius ir vieną tvarkietį, tai turės dviejų mandatų persvarą prieš opozicijoje liekančius valstiečius ir socialdemokratus. Esant tokiai daugumai vienam iš pretendentų į merus būtų labai nesunku darbuotis, o kitam tikriausiai keltų nemažų trukdžių įgyvendinant savo planus. Tik kyla klausimas, ar tokios konservatorių jungtuvės priimtinos partijos vadovybei. Juk šalies konservatorių lyderis yra viešai pareiškęs, kad su Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijomis jiems ne pakeliui. Tačiau provincijos politinio gyvenimo niuansai dažnai nukrypsta nuo tokių partinių nuostatų. Valdžios siekiama bet kokia kaina. Apie moralę tada nėra ką ir kalbėti.
Žinoma, galima ir kitokia koalicija. Tarkim, susivienija po penkis mandatus turintys valstiečiai su socialdemokratais, dar prisivilioja du darbiečius, vieną tvarkietį ir taip pat suformuoja trapią vieno mandato persvaros daugumą. Į šią kompaniją, kaip jau viešai kalbėjo valstiečių lyderis, visuomeninio komiteto atstovų dėl asmeninių įžeidimų tikrai nesikvies. Tokia koalicija būtų paranki kitam pretendentui į merus. Tik ar taip bus? Šiuo atveju buvę valdantieji potencialiems kompanionams turėtų pasiūlyti gero pyrago gabalą. Visgi tokia koalicija negarantuotų politinio stabilumo. Dėl to vieno mandato galimos įvairios manipuliacijos ir povandeninės audros. Juolab kad naujos kadencijos Taryboje darbuosis ne viena ryški asmenybė.
Galima ir tokia rokiruotė. Konservatoriai pasikviečia socialdemokratus ir karaliauja Taryboje. Mūsų politinio gyvenimo padangėje tokios dešinės ir kairės vedybos jau buvo ir Seime. Dėl to mažiau moralinės graužaties. Žinoma, dėl tvirtesnės sąjungos į kompaniją šios partijos priimtų ir visuomeninio komiteto atstovus. Tuomet konservatorių negraužtų sąžinė dėl bičiulystės su Darbo ar „Tvarkos ir teisingumo“ partijų atstovais. Šios partijos su valstiečiais liktų opozicijoje.
Kaip bus, netrukus pamatysime. Svarbiausia, kad naujoji valdžia per savo žaidimų įkarštį neužmirštų, kokiai ideologijai atstovauja ir kokius rinkėjų lūkesčius privalo įgyvendinti. Ko gero, naivu apie tai kalbėti, kai tų ideologinių skirtumų ne tik nepaisoma, bet jų lyg ir nebėra. Gal reikėtų tikėtis bent pragmatiškos politikos – ir politikams gerai, ir visuomenė soti.
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ