Užsukus į Subačiaus miestelį, viduryje šio seno ir mažo kaimelio pasitinka, rodos, net neproporcinga bažnyčia. Ši balta šventovė – dar XIX a. palikimas. Ir prieš minėtą neoromantikos ir neoborako statinį buvo ne prastesni Dievo namai. 1590 metais pats karalius pavedė pastatyti bažnyčią Subačiaus miestelyje.
XVI amžiaus bažnyčia
Broniaus Kviklio knygos „Mūsų Lietuva“ duomenimis, Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikais Subačiaus miestelis buvo dvaras ir storastija. XVI a. jį valdė Valavičiai. Šios giminės atstovas Jeronimas Valavičius ir pastatė pirmąją Subačiaus miestelio Romos katalikų bažnyčią 1590 metais.
Tokį darbą jam pavedė pats Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza. Mat jis savo vadovavimo metais Lenkijoje ir Lietuvoje itin rūpinosi, kad liktų viena religija – katalikybė.
Pats karalius buvo karštas katalikas. Ir visi jo artimieji patarėjai taip pat išpažino tik šią religiją. Didžiausia karaliaus svajonė buvo sunaikinti protestantizmą ir kitas religijas, o savo valstybėse tepalikti tik vieną katalikų tikėjimą. Galbūt todėl ir jo vadovavimo metais imta statyti bažnyčias.
1591 m. patvirtinta Subačiaus bažnyčios fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės.
1651–1661 metais Subačiaus miestelio bažnyčia buvo gerokai apardyta. Bet netrukus vėl atstatyta ir 1670 m. pašventinta vyskupo Slupskio. Tuomet Subačius priklausė Vilniaus vyskupijai.
1668 m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas. 1669 m. sinodų sąrašuose minima Subačiaus (Kumpiniškio) bažnyčia.
Ji buvo medinė, stačiakampė, turėjo 3 altorius. 1674 m. konsekruota. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Subačiuje 1791–1792 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas. 1832 m. bažnyčiai priklausė Budrionių ir Račiupėnų kaimai.
Vilniaus valstybinėje bibliotekoje buvo 1796 m. Subačiaus parapijos nuosavybės inventorius, sudarytas kunigo M. Smolskio.
Nauja statyba
Panevėžio vyskupijos kurijos žiniomis, 1879 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas 1881 m. Pastatytą bažnyčią 1884 m. gegužės 22 d. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. 1888 m. išmūryta šventoriaus tvora. 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. 1918 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Kunigo P. Kazlausko rūpesčiu 1925 m. suremontuota, apdengta skarda. Apie 1933–1934 m. vikaro Juozo Bardišausko rūpesčiu pastatyta parapijos salė.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ