Biografijos bruožai
Kunigas, poetas Antanas Strazdas gimė 1760 metų kovo 9 d. Astrave (dabar – Margėnai, Rokiškio rajonas). Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, mokėsi Skaistkalnės, Alūkstos, Daugpilio, Polocko vienuolynų mokyklose ir Vyriausiojoje Lietuvos mokykloje Vilniuje. 1789 m. baigė Varnių kunigų seminariją.
Nuo 1790 m. A. Strazdas kunigavo įvairiose parapijose, filijose ir kapelionijose Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Uoginiuose, Kupreliškyje, Diliuose ir kitur.
Nuo 1814 metų nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės. 1820 m. A. Strazdas persikėlė gyventi į Kamajus. Už elgesį ne pagal luomo pašaukimą 1828 m. buvo suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną. Iš jo 1829 metais savavališkai pasitraukė ir grįžo į Kamajus.
Lietuvių kultūros istorijoje A. Strazdas įsitvirtino kaip originali asmenybė, siekusi dvasios laisvės, atmetusi prisitaikymo etiką. Žmonių buvo vadinamas Strazdeliu.
Poetui gyvam esant išleistas vienintelis jo poezijos rinkinėlis „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814 m.), kurį sudaro 9 pasaulietinio turinio eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Antro poezijos rinkinio, kurį A. Strazdas buvo parengęs spaudai, nepavyko išleisti dėl cenzūros daromų kliūčių. Daug neišleistų poeto eilėraščių plačiai paplito tarp žmonių, virto net liaudies dainomis. Viena iš A. Strazdo giesmių – „Pulkim ant kelių“ prieš Mišias Lietuvos bažnyčiose tebegiedama ir šiandien. Poetas rašė ir lenkų kalba. Savo poezijoje jis reiškė Šviečiamojo amžiaus pažiūras, fiziokratų idėjas, kūrė viltingo pasaulio viziją. Poetizavo gamtą kaip žmogaus dvasią turtinantį šaltinį, smerkė socialinę neteisybę. Kurdamas idiles, eleginius, refleksinius ir humoristinius eilėraščius kartu eiliavo folkloro dvasios dainiškus, lyrinės nuotaikos ir stilistikos kūrinius. Lietuvių liaudies dainoms artimas lyrizmas yra ryškiausias A. Strazdo poezijos bruožas.
A. Strazdo pėdsakai Kupiškio krašte
Vieno žymiausių XIX a. pradžios lietuvių poeto A. Strazdo vardas glaudžiai siejasi su Kupiškio kraštu. Beveik tris dešimtmečius jis čia gyveno, pažinojo šio krašto žmones, čia parašė beveik visus savo kūrinius.
Į Kupiškį jis atsikėlė 1790 metais ir buvo paskirtas bažnyčios vikaru. Po metų persikėlė į Subačių. Čia vikaravo dar trumpiau – iki 1792 metų vidurio. 1792–1797 m. A. Strazdas kapelionas Karsakiškio ir Jurgiškio dvarų koplyčiose, 1798 m. vėl grįžo į Kupiškį ir dirbo vikaru iki 1801 m. Vėliau apsigyveno Uoginiuose, Daugėlų sodyboje. Uoginiuose tuo metu gyveno apie 250 lenkiškai kalbančių žmonių. Vietiniam klebonui leidus, apleistoje kaimo koplytėlėje A. Strazdas laikė Mišias ir turėjo kažkokią tarnybą, galbūt – namų mokytojo. 1804 metais jis vėl persikėlė į Karsakiškį, o jį palikęs trejus metus klajojo be pastovios vietos, dažnai užsukdavo ir į Uoginius, Palėvenės vienuolyną. Į Kupiškį trečią kartą poetas grįžo 1814 metais. Tais pačiais metais metė vikaro pareigas ir išsinuomojo valstiečio pirkią Šimonių girios proskynoje. Minima keletas kaimų, kuriuose galėjo gyventi A. Strazdas – Lipkiškės, Inkliuzai, Raukštonys. Čia jis gyveno pasaulietiškai – ūkininkavo, vertėsi miško darbais, laisvą laiką skirdavo literatūrai. A. Strazdo gyvenimo būdas nepatiko bažnytinei vyresnybei. 1816 m. jis buvo priverstas išsikelti iš Šimonių apylinkių ir apsigyveno Kamajų miestelyje, kur pripuolamai atlikdavo pareigas bažnyčiai. Keliavo po kaimynines, atokesnes parapijas, dažnai patraukdamas į Kupiškio pusę, kur turėjo daug bičiulių. Bet ir toliau neįtiko dvasinei vyresnybei – buvo apkaltintas nusižengimu dvasininkų luomui ir uždarytas į vienuolyną. Iš ten pabėgo. Neturėjo nei kur, nei iš ko gyventi. Buvo stumdomas iš parapijos į parapiją, trumpam rado prieglobstį Skapiškio vienuolyne. Po 1831 m. sukilimo vienuolynas buvo uždarytas. Vilniaus vyskupas A. Klongevičius rašė, kad A. Strazdą priimtų Palėvenės vienuolynas. Deja, jam čia vietos neatsirado.
Paskutinę savo gyvenimo žiemą poetas praleido Kupiškio krašte, Šimonių apylinkėse, Pelyšių kaime. Iš čia sunkiai sergantis buvo išvežtas į Kamajus, kur 1833 metais mirė. Palaidotas Kamajuose.
1990 metais Uoginiuose prie koplytėlės, kur A. Strazdas laikydavo Mišias, atidengta atminimo lenta, kurią išdrožė tautodailininkas Leonas Perekšlis.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ