Prieš šešerius metus su dukryte į Norvegiją gyventi persikrausčiusi kupiškėnė Monika (vardas pakeistas) nuo pirmų dienų suprato, kad toje šalyje dėmesys vaikų auklėjimui – ypatingas. Tai, kas šiandien dedasi su lietuvių vaikais skandinavų šalyje, moteriai kelia nuostabą. Jos pastebėjimu, anksčiau norvegai buvo tolerantiškesni tėvams: tiek norvegams, tiek emigrantams. Dabar, pasak pašnekovės, vaikų socialiniai darbuotojai šeimą į rizikos sąrašą kartais gali įtraukti ir dėl menkniekio.
Grobia ir vežasi į Lietuvą
Jau kuris laikas lietuviai emigrantai vis garsiau ėmė kalbėti apie nesuprantamas vaikų teises Norvegijoje. Šioje šalyje nepilnamečiams skiriamas dėmesys – itin didelis. Ir tai, kad su savo vaiku negali kalbėti netgi pakeltu tonu, ne vienam lietuvaičiui būna keista.
Dėl to ir dėl kitų auklėjimo trūkumų kelios dešimtys mūsų šalies šeimų pakliuvo į skandinavų akiratį. Jas stebi mokytojai, socialiniai darbuotojai.
Deja, dalis emigrantų šeimų jau ir neteko savo atžalų. Tarptautiniu skandalu tapo keli pastarojo meto įvykiai, kai lietuvės motinos mėgino neteisėtai iš norvegų globėjų atsiimti savo vaikus.
Kelioms mamoms pavyko slapta į Lietuvą parsigabenti savo vaikus. O štai viena mama buvo sustabdyta ir jos vaikas švedų pargabentas atgal norvegams. Į šį įvykį įsipainiojo Norvegijos diplomatai, Lietuvos politikai ir emigrantų bendruomenės.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ