1925 metų vasario 9 d. Kupiškyje gimė rašytojas Aleksas Baltrūnas. Kupiškėnų enciklopedijos duomenimis, būsimasis rašytojas 1938–1941 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje. 1944 m. baigė Rokiškio gimnaziją. A. Baltrūnas metus mokytojavo Rokiškyje, 1945–1947 m. studijavo VDI ir VDU Istorijos-filologijos fakultete. Dvejus metus dirbo mokytoju Grinkiškio vidurinėje mokykloje, vėliau – Radviliškio rajono laikraščio „Literatūra ir menas“, žurnalų „Moksleivis“, „Kultūros barai“ vyriausiuoju redaktoriumi. Darbavosi „Pergalės“ žurnalo redakcijoje. A. Baltrūnas buvo rašytojų sąjungos prozos konsultantas.
1947 m. rašytojas pradėjo spausdinti apsakymus. Išleido apsakymų rinkinius „Pavasario srautas“ (1953 m.), „Lietus“ (1960 m.), „Šviesos gimimas“ (1974, 1985), „Ant katpėdėlių kalno (1983 m.). Parašė – romaną „Tolimi keliai“, apysaką „Tu mane šauki?“, daugybę knygų vaikams. Tai „Berniukas iš mėlynojo vasarnamio“, „Mūsų miesto berniukai“, „Linas ir Valentinas“, „Katė ir balandis“, „Molinis žmogutis“, „Miško gražuolė“, „Geltonos ramunės“. Paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių, autobiografines apybraižas „Pavasaris – ruduo“ – apie vaikystės ir paauglystės metus Kupiškyje ir Rokiškyje, „Vaga po vagos“ – apie pirmuosius žingsnius į spaudos ir literatūrinę aplinką.
Rašytojo kūryboje vyrauja realistinis epinis pasakojimas, aptariamos miesto ir kaimo, šeimos ir meilės problemos. Už apsakymų rinkinį „Ant katpėdėlių kalno“ A. Baltrūnas apdovanotas G. Petkevičaitės-Bitės premija. Kupiškėno romanas „Tolimi keliai“, apysaka „Tu mane šauki?“ išversti į rusų kalbą, knygos vaikams – į ukrainiečių, rumunų, kinų, lenkų kalbas.
Vidmantas Jankauskas 1985 m. vasario 9 d. laikraštyje „Komunizmo keliu“ rašo: „Kiekvienam kupiškėnui gerai žinomas rašytojo A. Baltrūno vardas. Neparašė A. Baltrūnas tokio kūrinio, kuris iš karto jį būtų padaręs klasiku, dar neparašė tiek, kad prie jo kūrybos prakaituotų vidurinėje mokykloje. Literatūra nėra šedevrų paradas. Literatūra – tai procesas, o rašytojo darbas – kasdieniškas, sunkus ir varginantis.
Rašytojas niekad nepamiršta savo gimtojo Kupiškio. Net savo romane „Tolimi keliai“, vaizduodamas nuošalų Dzūkijos kaimelį, dažnai prisimena savo gimtinę, ir tai nesunkiai pastebima. Neseniai „Pergalėje“ išspausdintoje autobiografinėje vaikystės dienų apysakoje „Pavasaris – ruduo“ A. Baltrūnas mus nukelia į prieškarinius laikus, kai kaimuose dar gyveno baudžiavą menantys senoliai, kai Kupiškyje girnas suko net keli malūnai, ir žvėrynai atvažiuodavo, kai viskas, net debesys danguje būdavo kitokie. Vaikystė visada lieka vaikyste…
Sodria, gyva kalba parašyta apysaka ir kiti kūriniai ne vieną paperka meile gimtajam kraštui. Dėl to rašytojas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas A. Baltrūnas mums yra brangus.“
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ