Gruodžio 11-osios pavakarę netradicinėje vietoje – pastato, kuriame anksčiau veikė Dnb bankas, antrajame aukšte, atidaryta neeilinė paroda. Čia savo tapybos darbus eksponuoja tautodailininkas tapytojas Algirdas Venckus, fotografijas – jaunas kupiškėnas fotografas Redijus Anikanovas. „Pirmą kartą jus pakvietėme į privačią parodą“, – sveikindamas susirinkusius žmones kalbėjo A. Venckus.
Pažintis paskatino kurti bendrą parodą
Į parodos atidarymą atskubėjusius svečius pasitiko gitaros akordai. Lūkuriuodami prie uždarų durų nė vienas nežinojo, kas slepiasi už jų. Ne vieno akyse buvo matyti nuostaba, įžengus į iki tol tuščias ir nenaudojamas erdvias patalpas, pasikeitusias neatpažįstamai. Netikėtumo įspūdį dar labiau padidinusioje prietemoje akį iškart patraukė ant vienos salės sienos sukabinti A. Venckaus tapybos darbai. Kitoje pusėje žavėjo meniškos fotografijos. „Šią patalpą pavadinome ateljė „R. A“, – mįslingai šypsojosi parodos idėjos sumanytojas A. Venckus. – Tai yra pirma visiškai individuali paroda privačiose valdose. Ją sumanė surengti du privatūs menininkai.“
A. Venckus pasakojo seniai ieškojęs patalpų, kurios būtų kitokios. „Tai ne Savivaldybės ar jai pavaldžios įstaigos – bibliotekos, mokyklos pastatas. Patalpas išnuomoti mums sutiko jų savininkas vilnietis Vytautas Nauckus. Dirbti buvo labai įdomu – parengti parodą visiškai tam nepritaikytoje vietoje gana sudėtinga, reikėjo pasirūpinti jų sutvarkymu, ieškoti inventoriaus. Tai nėra tik parodos vieta, kuriama ir dirbtuvės atmosfera, kad galėtum matyti technologijas – kaip kūriniai atsiranda, iš kokių medžiagų kuriama, kaip autorius rutulioja savo idėjas. Norime atkreipti dėmesį į du svarbiausius dalykus – pirma, kad tuščios patalpos gali puikiai tikti mūsų sumanymui įgyvendinti, antra – menininkui tai galimybė laisvai komponuoti darbus be pašalinių įtakos. Esi laisvas nuspręsti – ir kiek darbų, ir kuriuos parinkti, gali drąsiai improvizuoti“, – teigė tautodailininkas.
Pasak A. Venckaus, šioje vietoje galėtų būti dailininko dirbtuvės, kartu jos galėtų atlikti ir kitokią – kavinės, parodų salės – funkciją.
Pasakodamas apie savo ir R. Anikanovo pažintį A. Venckus pabrėžė, kad abu menininkai iki šiol nebuvo pažįstami. „Redijus – kupiškėnas, baigęs tuometinę Povilo Matulionio vidurinę mokyklą, buvo mokytojos Dalios Venckuvienės mokinys. Sužinojau, kad jis grįžo į Kupiškį ir čia nuomoja patalpas. Padiskutavome, Redijus profesionaliai fotografuoja, tad ir nutarėme padaryti tai, kas būtų įdomu mums abiem. Be to, pažinojau Redijaus tėvą – Joną Anikanovą, tarybiniais laikais, apie 1965–1966 metus, jis buvo geriausias Noriūnų fotografas“, – mintimis dalijosi vienas iš parodos autorių.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Jurga BANIONIENĖ