Kupiškio rajonas savižudybių rekordus muša visoje Europoje. Labai skaudi tema, kuria sunku ką nors pasakyti, patarti. Išeiti iš šio pasaulio ryžtasi jauni žmonės ir net vaikai. Rodos, kažkokia nekrofiliška mada užplūdo žmones ir ką tik besakytum – blogas pavyzdys užkrečia. Kaip močiutės sakydavo, pakaruoklis pasišaukia su savimi gyvuosius.
Kupiškio rajono valdžia ir krūva specialistų jau nuo pavasario bando kovoti su šia problema. Vyksta pasitarimai, susitikimai su profesionalais, konsultacijos. Galiausiai nuspręsta, kad nuo savižudybės reikia atkalbėti pagal tam tikrą algoritmą. Esą žmogui reikia išsikalbėti, išsipasakoti. Vienatvės akivaizdoje jis neatlaiko savo problemų.
Tačiau ar tik nėra tas algoritmas – analgino tabletė nuo skausmo. Kiekvienas gydytojas pasakys, kad daugelis vaistų tik malšina ligos simptomus, o gydyti reikia pačią problemą.
O kokios tos mūsų savižudžių problemos? Taip, niekas dabar neatsakys į šį klausimą. Bet kiekvienas žino, kad sotus ir laimingas gyvenimas tokių minčių per arti neprisileidžia.
O ar mes sotūs? Kai rajone toks nedarbas, o dirbantys tenkinasi pašalpos dydžio atlyginimu, sunku pasakyti, ar kuklus kalėdinis paketėlis iš socialinio darbuotojo leis mums jaustis pakiliai Kūčių vakarą. O jei šiais metais tai – tik kopūstų ir morkų rinkinys, iki dvylikos tradicinių patiekalų stalo dar teks ilgai sukti galvą.
Rajono valdžia bando gyventojams suteikti viltį, kad bus darbo. Stovės žuvų, kėdžių fabrikas, baseinas. Tik tokie projektai dažniausiai pradeda guosti prieš rinkimus.
Kol kas čia tokia ramybė, kad tik pensinio amžiaus turistai Kupiškyje randa džiaugsmą. O vietiniams pensininkams apie užtarnautą poilsį dar ne laikas galvoti. Kartą teko girdėti kalbantis dvi drauges, kurios skundėsi dėl skaudaus gyvenimo. Tai viena dar pasiguodė, kad jai nėra labai blogai, nes šeimoje yra pensininkė mama. Iš jos pajamų gyvena vaikai ir anūkai.
Ar galima tokiems žmonėms padėti siūlant išsikalbėti. Vieną dieną galbūt jiems ir bus geriau, bet ateis vakaras ir nebus, ko šeimai paduoti vakarienės.
O kiek žmonių paskendę skolose? Greitieji kreditai greitai pasiūlo išeitį sunkiai verčiantis nemokamai pasiimti paskolą. Žodžių žaismo užliūliuoti gyventojai netrunka suprasti, kad tokia pagalba nebuvo pati geranoriškiausia.
Taigi, ar nereikėtų stebuklingo algoritmo ieškoti mūsų rajonui, visai šaliai atgaivinti? Kol gyventojai čia neš sunkų kasdieninio išlikimo jungą, tol dar ne vienam kvepės išmuilinta virvė.
Be to, į savižudybių prevenciją turėtų labiau įsitraukti ir dvasininkai. Galbūt kažkada žmonės bijojo šios nuodėmės, nusižudžiusieji net į kapines nebūdavo įleidžiami. O dabar mes vis drąsiau kalbame apie eutanaziją, abortus – riba tarp šiapus ir anapus tapo nebe tokia didelė.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ