„Kupiškėnų minčių“ redakcija yra paskatinusi rašyti, siuntusi į humanitarines studijas ne vieną jaunuolį. Ypač žurnalistams smagu išgirsti, kad buvęs jų jaunasis kolega pasirinko būtent žurnalistiką. Edita Maželytė – viena iš tokių. Mergina šiuo metu yra interneto portalo „Delfi“ žurnalistė.
Ji mielai sutiko prisiminti pirmuosius savo žurnalistinius bandymus rajono laikraštyje.
Ypatinga užklasinė veikla
Edita bendradarbiauti su „Kupiškėnų minčių“ redakcija pradėjo baigdama devintą klasę, būdama 16 metų. Raštu išreikšti savo mintis, išgyvenimus jau buvo pradėjusi šiek tiek anksčiau. Bandė kurti eilėraščius, miniatiūras. Šie kūrybiniai polinkiai ypač išryškėjo aštuntoje klasėje.
„Tuo metu mano tėtis dirbo rajono laikraščio fotokorespondentu. Taigi ryšys su redakcija buvo. Tuometinė „Kupiškėnų minčių“ redaktorė Nijolė Stulgienė, pastebėjusi mano polinkį rašyti, pasiūlė bendradarbiauti, pasidomėti jaunimo aktualijomis. Tad pamažu tapau redakcijos ryšininke su jaunimu. 1998–1999 metais kompiuteris dar buvo retenybė. Nemokėjau spausdinti. Vienu pirštu stuksenau klaviatūrą rinkdama savo tekstus iki išnaktų. Bendraamžiai burdavosi linksmintis, bendrauti, o aš dažnai su jais negalėdavau kartu pasibūti. Kartais dėl to imdavo apmaudas. Tačiau norą viską mesti ir lėkti pas draugus pavykdavo įveikti. Stiprus motyvas buvo – galimybė užsidirbti pinigų. Be to, šis užsiėmimas man labai patiko, kaip patraukli, ypatinga užklasinė veikla. Beveik niekas iš moksleivių tokia saviraiška neužsiėmė. Tiesa, su tuometine Kupiškio televizija bendradarbiavo Lauryna Vireliūnaitė, Miglė Savukaitė, Edgaras Kulikauskas“, – dalijosi prisiminimais pašnekovė.
Pirmosios žurnalistikos pamokos
Pasak Editos, temas dažniausiai susirasdavusi pati. Kartais jų pasiūlydavusi ir redaktorė. Pavyzdžiui, apie mergaičių važiavimo autostopu galimas pasekmes, tabako kainas. Reikėjo kai kada pačiai ir fotografuoti. Laikraščio priede „Šėlsmas“, skirtame jaunimui, jai buvo patikėta užpildyti vieną skiltį. Ten galėjo išsakyti savo įvairius samprotavimus, kurie aktualūs jaunam žmogui.
Editai teko vasarą pavaduoti atostogaujančią laikraščio platintoją. „Bjauriausia būdavo anksti keltis, nes laikraštį reikėjo išnešioti prenumeratoriams iki 8 valandos. Po to traukdavau į redakciją darbuotis jau kaip korespondentė. Iš Panevėžio spaustuvės „Kupiškėnų mintis“ atveždavo apie 22–23 val. Taigi įsigudrinau laikraščius išnešioti tą pačią dieną, kad rytais ilgiau pamiegočiau. Ypač tuo džiaugdavosi senukai. Apskritai daugelis kupiškėnų vietinio laikraščio laukdavo lyg geriausio draugo, pašnekovo. Internetas dar nebuvo pasiekęs daugelio namų.“
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ