ekonomistė
Valdžia mestelėjo dosnumo. Net nelaukdama naujųjų metų, nuo spalio padidino minimalią algą iki 1 035 litų. Nuo naujųjų nežino, ar dar didins, bet visko gali būti. Kitais metais didins ir pensijas, vidutinė senatvės pensija didės maždaug 3,5 lito. Ir kompensacijas pensininkams mokės, 90 milijonų litų šiemet, po 180 milijonų per ateinančius dvejus metus. Nuo kitų metų didina ir ligos pašalpas, už 3–7 ligos dienas mokės nebe 40, o 80 procentų susirgusiojo vidutinio darbo užmokesčio.
Šiuos sprendimus lydi ne argumentai ir skaičiai, o patoso kupinos frazės. Kokie skaičiai?! Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nežino, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą. O juk šie duomenys – jokia valstybės paslaptis. Atsiverti atviros „Sodros“ puslapį ir matai, kad 2014 metų liepą apie 219,5 tūkstančio asmenų gavo mažesnes nei 1 000 litų pajamas. Tai sudaro apie 16 procentų visų apdraustųjų. Šie asmenys nuo spalio 1 dienos gali tikėtis apie 25 litų papildomų pajamų į rankas su sąlyga, kad dirba visą darbo dieną.
Ligos pašalpų grąžinimą į ikikrizinį lygį taip pat lydi ne skaičiai, o patosinės istorijos, kad sirgdami žmonės ėjo į darbą. Taip, tikrai ėjo, bus žmonių, kurie sirgdami eis į darbą ir esant didesnei ligos pašalpai. Tačiau yra ir kitas šios ligos pašalpos ypatumas. Yra žmonių, kurie neserga, bet ima nedarbingumo pažymas. Jau spėjome pamiršti, kad tuo piktinomės? Tokie asmenys, esant nedidelei ligos kompensacijai, tikrai buvo atgrasyti. Simuliuoti jiems nebeapsimokėjo. Taigi, prieš priimant sprendimą, kokio dydžio ligos pašalpa turėtų būti, tikrai reikia elementarios analizės apie ligos pašalpų dinamiką ir jos palygimo su vizitų pas gydytoją mastais. Skaičiai tikrai yra. Vienus turi „Sodra“, kitus – ligonių kasos, betgi kam jie įdomūs? Sprendimams reikia ne skaičių. Sprendimus skatina artėjantys rinkimai ir partijų reitingai.
Klausimas vis tik lieka, iš kur tie milijonai? Minimalią algą šiais metais valstybinės įstaigos didins „iš vidinių rezervų“, kitais metais – duos biudžetas. Privatus verslas niekam nerūpi, iš kur nori, iš ten ir didink. Ir mokesčius sumokėk, nes biudžeto reikmės auga. Bet šį kartą naštą vilks ne tiek įmonės, kiek patys gyventojai. Du svarstymai ant stalo – mažinti gyventojų turto vertę, iki kurios nemokamas nekilnojamojo turto mokestis ir panaikinti mažesnį PVM tarifą šildymui. Atseit, tai lengvatos turtingiesiems, jas ir reikia naikinti. Vėlgi, analizės, koks tokių „turtuolių“ profilis, kokios pajamos – jokios.
Mokesčius valdžia didinti tikrai moka, bet nemoka – jų mažinti. Štai „anoji blogoji“ valdžia padidino PVM iki 21 procento. Niekas nesikreipia į Konstitucinį Teismą, niekas net nesvarsto mažinti. Priešingai – valdantieji rankomis ploja, kad kvailiai dešinieji jiems tokią paslaugą padarė. O juk PVM dydžio grąžinimas žmonėms būtų naudingesnis, jei apie žmones galvojame. Štai 800 litų vidutinę pensiją gaunantis pensininkas, viską išleidžiantis vartojimo prekėms, galėtų sutaupyti apie 24 litus. Maždaug tiek pat – ir minimalią algą gaunantis asmuo.
Tačiau čia valdžia nepalenkiama, ji net ir skaičiais apsiginklavusi, kad nereikėtų mokesčių mažinti. Sako, sumažinsi PVM tarifą – naudą gaus nebūtinai vartotojai. Pardavėjai gali tiesiog nemažinti kainų. Gali, tikrai. Kaip ir ne visi didino, kai valdžia kėlė PVM. Tik greičiausiai valdžiai nebesvarbu, kam atiteks nauda, kaip ir nesvarbu, kad numatoma mokesčių našta smogs pajamų vidutiniokams. Valdžia gi apskritai nemėgsta ir nesugeba nei mažinti, nei mažintis. Ji viską didins – algas, pensijas, skolą, deficitą, mokesčius. Tik ar pakels tai mokesčių mokėtojai?
Komentaras LRT radijui
——-
Autorius: Rūta VAINIENĖ