Kiekvienas mūsų turi nors kruopelę vaikiškumo, kurią mes, suaugusieji, dažnai bandome paslėpti kuo giliau. O štai Kupiškio rajono valdžia, rodos, dar niekaip negali išaugti iš vaikystės ir tuo netgi didžiuojasi.
Praėjusiame Kupiškio rajono tarybos posėdyje politikai vėl prisiminė savo pasakas. Viena jų ypač mėgstama, nes kas kartą Savivaldybei kainuoja naujas milijonines skolas. Tai visų mėgstama istorija apie varlę karalienę.
Ko gero, mūsų valdžios karalaičiai dar tiki, kad tame mistiniame miesto ežerėlyje, kurio paprasto žmogelio koja nepasiekia, gyvena žaliaskruostė varlytė. Tereikia ją išvaduoti iš dumblo ir ji pavirs karalaite. Atneš laimę ir sėkmę Kupiškiui.
Tačiau ne kiekvienas gali būti tas karalaitis. Jau dabar mieste ūžia, kad aplink ežeriūkštį tik pretendentų į jaunikius valdos.
O mūsų, eilinių, laukia trečiojo brolio dalia – eiti ieškoti laimės po pasaulį. Tad pasiėmę maišelius ir toliau keliausime į Norvegiją, Angliją.
Bet jei kada grįš mūsų klajūnai namo, patarčiau būtinai aplankyti saldųjį namelį Uoginiuose iš pasakos „Jonukas ir Gretutė“. Čia rajono Savivaldybė pasistengė rasti lėšų naujam amatų centrui. Nežinia, kodėl tokios minties atsisakyta Palėvenės kaime, kurį jau seniai pamėgo mūsų krašte apsilankantys turistai.
Galbūt čia dirbs du etatai iš pasakos „Auksinė žuvelė“? Pins tinklus koks rajone užsilikęs pensininkas, propaguos žuvininkystės amatą ir netyčia sugaus stebuklingą žuvelę. O jo pati – surūgėlė – vedžios turistus ir svajos apie klestinčią Uoginių karalystę.
O kas atras Uoginius? Nors ir Jonukui su Gretute nebuvo lengva rasti pasakų namelį miškų glūdumoje…
Bet galbūt visai nebus sunku pastebėti karalystę už devynių marių, devynių kalnų. Stūksos ji su devyniais baseinų takeliais, krištolo kambariais ir miegančiomis gražuolėmis. Vieną dieną atėję karžygiai jas pabučiuos ir karalystė atgims, suvešės. Ir žinoma, kaip visada tokius žygdarbius atliks paprasti kaimo berniokai – valstiečiai.
Viskas bus gražu toje žemėje. Tik liūdna, kad ir Europos pasaka vieną dieną gali pasibaigti. Taip, rajono karalaičiai teisūs, kad paskui galime gailėtis, nepasinaudoję jos dosnumu. Bet ir saldumynų namelio šeimininkė ragana – penėjo penėjo našlaičius, kol tie vieną dieną tiko pietums. Jau dabar savo skolas dengiame naujomis skolomis. O patyrę verslininkai užsimena, kad tai vienas bankroto požymių.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ