Į šeštadienį prie Šimonių girininkijos surengtą grybų šventę sugužėjo ne itin gausus grybautojų būrelis, tačiau jau trečius metus iš eilės vykusiose grybavimo varžybose pralaimėjusių nebuvo – visi po valandos iš miško grįžo nešini įvairiausiais grybais. Pintinėse puikavosi baravykai, raudonikiai, ūmėdės ir retesni – gudukai, kelmučiai, grūzdai, paliepiai, skėtinės žvynabudės.
Varžėsi 6 komandos
Pasak renginį organizavusios Šimonių kultūros namų vadovės Zitos Naciuvienės, ši tradicinė šventė visada rengiama rugsėjį. „Prie Šimonių girios gyvename, būtinai reikia renginio miške“, – akcentavo Z. Naciuvienė.
Šįsyk jėgas grybavimo varžybose nusprendė išmėginti šešios grybautojų komandos iš Šimonių, Šepetos, buvo ir jungtinių, kuriose dalyvavo juodpėniškiai, kupiškėnai, adomyniečiai, migoniečiai. „Būkite pasveikinti atvykę į Aukštaitijos grybų sostinę, į trečiąjį grybavimo čempionatą“, – renginio atidarymo metu išsirikiavusius grybautojus pasveikino jo vedėja Z. Naciuvienė. Išeidamos į mišką, visos komandos prisistatė ir susipažino su grybavimo varžybų taisyklėmis: grybauti komandoms buvo skirta valanda, į pintines turėjo keliauti tik švarūs, nesukirmiję grybai, taip pat visiems buvo išdalyti šiukšlių maišai, kad ne tik grybų būtų ieškoma, bet prisidedama ir prie gamtos tvarkymo.
Pasiruošę, nešini pintinėmis bei kibirais, skambant grybų maršui, pirmiausia visi varžybų dalyviai apsuko garbės ratą aplink nedidukę miško aikštelę ir išskubėjo į grybų paieškas. O tie, kurie susirungti pabijojo, galėjo demonstruoti kitus sugebėjimus – iš įvairiausių daržovių – moliūgų, patisonų, cukinijų sukurti visą netradicinių grybų kiemą.
Grįžo ne tuščiomis
Laikas laukiant grybautojų neprailgo. Po valandos visi grįžo nešini jei ne pilnais, tai bent apypilniais krepšiais. Jungtinė dviejų šimoniečių moterų Rimos bei Aušros ir migoniečio Valdo komanda, pasivadinusi „Kaimynais“, pasakojo daugiausia radę šilbaravykių. Rodydami pintines sakė rinkę ir baravykus, lepšiukus, smiltinius baravykus, raudonikius, gudukus, tačiau gražiausias šios komandos laimikis buvo retai randamas ir ne visų žinomas grybas skėtinė žvynabudė. Pasak šios komandos narės Ritos, skėtinė žvynabudė ypač gardi būna pakepta su sviestu keptuvėje. „Girdėjau, kad sostinėje už vieną prašo 10 litų“, – sakė grybautoja.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Unė JUODYTĖ