ekonomistė
Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną, paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikime, mažoka, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas.
Kad Lietuvoje kitais metais euras tikrai bus, žinota juk gerokai anksčiau. Ir kad atitiksime Mastrichto kriterijus, ir kad sprendimas neabejotinai bus teigiamas, ir kad kursas bus būtent 3,4528. Iš esmės žinojo visi ir dauguma ruošėsi. Ruošėsi valdžios institucijos. Priėmė įstatymą ir kitus teisės aktus, tik juose daug nutylėjimų – keitimo kurso nėra. Nors visi žinojo, koks jis bus. Bet nėra, nes jo dar oficialiai nebuvo patvirtinęs Briuselis. Net euro monetos jau nukaldintos! Turėtume jaustis lyg kokie padirbinėtojai, ima ir prištampuoja eurų.
Taigi, visi žinojo. Žinojo bankai ir ruošėsi jau gerokai prieš metus. Nes ruoštis jiems reikia bene daugiausia – juk per juos iš esmės ir vyks visas pinigų keitimas. Ruošėsi kasos aparatų pardavėjai. Ruošėsi prekybininkai. Dar nebuvo galutinio sprendimo, o kainos daugelyje parduotuvių jau buvo nurodomos dviem valiutomis. Ruošėsi viešojo maitinimo įstaigos. Pakeitė kainas taip, kad jos patogios būtų eurais, nebe litais. Net paprastas žmogeliukas, ir tas ruošėsi – kai kas suskubo pasikeisti litų į eurus, nors po Naujųjų tai padaryti būtų palankiau, nes nebus imami komisiniai.
Vežimas atsidūrė prieš arklį. Vežimo vadeliotojai stengėsi būti mandagūs. Jie negarantavo, kad kursas tikrai bus toks, bet žaismingai siūlė lažintis iš liemenės. Žaidė visokius politinio korektiškumo žaidimus. Nes vežimas žino, kad arklys velkasi iš paskos, bet juk jis – arklys. Arklys taip pat ne kvailys. Jei vežimas neriedės pirmas ir lauks arklio sprendimų, jokia arklių kinkinė į euro zoną nepasiruošusio vežimo neįtemps. O juk normaliai, būnant arklio vietoje, reikėtų pasipiktinti. Kam ruošiatės, ką skaičiuojate, kol nėra nei galutinio sprendimo, nei oficialaus kurso? Normaliomis sąlygomis vežimui taip pat derėtų nežaisti dvigubų žaidimų, kai procesas jau vyksta sparčiai, bet kalbama vis dar puse lūpų. Ir tai – garbinga Europos Sąjunga, išdidi biurokratija, taisyklės ir tvarka. Cirkas, o ne teisėkūra.
Tačiau kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui. Jautis yra verslas, taip supraskime. Galutinio Europos sprendimo išvakarėse priimtas Vyriausybės nutarimas, kaip Jupiteris jaučius tikrins, ar šie gerai nurodo kainas. Kainas šie nurodo jau seniai, bet tikrinti pradės tik dabar. Iškoneveikti jaučius spėta ir dar anksčiau. Kad kainas kelia besiruošdami eurui. Normalus jautis normaliomis sąlygomis turėtų atsakyti – ponai, koks euras, jei oficialaus sprendimo dar nėra? Va, kai valdžia Briuselyje išliejo šampaną ir nusifotografavo su milžinišku euru, štai nuo tada ne cirke viskas ir prasidėtų. Bet cirke gi viskas kitaip. Visi viską žino, bet apsimetinėja, kad dar kažko laukia. Procesai nuo įforminimo ne pradedami, o tik įforminami jau įvykę. Tikroji teisėkūra jau įvykusi, velniai žino, kada ir kur, dabar baigėsi ir parodomoji procedūra. Euras bus. Tik dėl to, kad vežimas riedėjo prieš arklį.
Bet grįžkime į Lietuvą. Cirkas išvyko. Liko tikras gyvenimas ir poreikis pasirengti įsivesti eurą. Kas lig šiol galvojo, kad arklys turi būti pirmiau, ir laukė iki šios paskutinės minutės, jau turi ir suskubti. Jokių mandagumų ir politinio korektiškumo nebebus. Bus patikrinimai ir baudos. Išlaidos ir atsakomybė. Už pirmą pažeidimą – įspėjimas arba bauda iki 1 000 litų. Už pakartotinį – bauda nuo 1 iki 10 tūkstančių litų. O juk suklysti kasdienėse operacijose – labai žmogiška. Kas buvo tikrai nežmoniška – tai įvykęs teisėkūros cirkas sprendimo laukiančių žmonių akivaizdoje.
Komentaras LRT radijui
——-
Autorius: Rūta VAINIENĖ