Ne visada artimieji gali ilgai namuose slaugyti labai pasiligojusius savo artimuosius. Mūsų rajono gyventojams viena iš išeičių yra tokį negalių prispaustą žmogų paguldyti į Kupiškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių. Juolab kad keletą mėnesių per metus už buvimą tokiame skyriuje sumoka ir Teritorinė ligonių kasa.
Tačiau ne visi ligoninės pacientai ir jų artimieji būna patenkinti šio skyriaus medikų paslaugomis.
Išsakė nuoskaudas ir dėkojo
Redakcija gavo vienos kupiškėnės (redakcijai pavardė žinoma – aut. past.) laišką, kuriame ji pasidalijo savo, kaip buvusios Kupiškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientės, patirtimi.
„Jei ten atsigulsiu, tai jau geriau tegu mane numarina“, – teigė moteris. Pasak jos, slaugos skyriuje susidūrusi su kai kuriomis slaugutėmis, kurios ne ligonių draugės ir guodėjos, ne gailestingosios seselės, kaip anksčiau buvo vadinamos šios profesijos atstovės, o amžinai dejuojančios būtybės, kad joms labai sunku dirbti ir mažai moka. Tokius žodžius tekdavo išgirsti po beveik kiekvieno ligonio kėlimo. „Pripažįstu, kad tikrai jų darbas labai sunkus ir atlyginimai nedžiugina. Betgi kodėl turi būti psichologiškai traumuojamas sunkus ligonis, po operacijų, patyręs insultą, kamuojamas senatvės negalių. Mielai kiekvienas, jei tik galėtų, dieneles leistų savo namuose. Jei nepakeliamai sunku, kodėl tokios darbuotojos nepasiieško kito lengvesnio užsiėmimo. Yra ir gerų slaugučių – malonių, užjaučiančių, paslaugių. Priekaištų neturiu skyriaus vyriausiajai bendrosios praktikos slaugytojai ir dar kelioms jos kolegėms. Yra daug gerų gydytojų. Visiems jiems esu labai dėkinga už sugrąžintą sveikatą. Ypač geru žodžiu norėčiau paminėti masažuotoją, kuris daugiausiai ir sąžiningiausiai mane mankštino, mokė vaikščioti, vienas rengė, kilojo, ir jokio šiurkštaus žodžio iš jo negirdėjau. Tačiau šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina“, – dalijosi savo mintimis kupiškėnė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ