2024/12/25

Spausdintam žodžiui liko ištikimas iki mirties

Vladą Jasinską buvę kolegos prisimena, kaip linksmą, dažnai besišypsantį žmogų.
Nuotrauka iš Eugenijos Stančikaitės-Urbonienės asmeninio albumo

Rajono laikraščio istorijoje ryškų pėdsaką yra įspaudęs kupiškėnas žurnalistas Vladas Jasinskas (1931 08 07–1988 03 21). Daugiau nei dvidešimt metų jis koordinavo laikraščio leidybą – ėjo atsakingojo sekretoriaus pareigas.
Vladas Jasinskas tuo metu buvo pirmasis iš rajonų laikraščių žurnalistų, kurio kūryba įvertinta V. Mickevičiaus-Kapsuko premija – Žurnalistų sąjungos buvusiu aukščiausiuoju apdovanojimu.
Nesileidžiant į jo kūrybinio palikimo vertinimus iš dabarties pozicijų, akivaizdu viena – šis žurnalistas buvo apdovanotas kūrėjo talentu.

Biografijos štrichai

Kupiškyje, Malūnų gatvelėje, tebestovi Vlado tėvų medinis namukas, kuriame jis užaugo su dar dviem broliais Algiu ir Vytautu.
Literatūriniai Vlado gabumai atsiskleidė mokykliniais metais. Pirmieji jo eilėraščiai tuometiniame rajono laikraštyje „Stalino keliu“ pasirodė maždaug 1951 m. Už poemą „Jaunasis partizanas“ 1953 m. Vladas pelnė „Žvaigždutės“ žurnalo premiją. Visgi baigęs vidurinę mokyklą jaunuolis pasirinko ne literatūros studijas, bet įstojo į Vilniaus juridinę mokyklą, kurioje mokėsi 1953–1955 metais. Pasak buvusios kaimynės, vaikystės draugės, o vėliau ir bendradarbės, Valerijos Semėnaitės-Kutrienės, Vlado tėvas tuomet aplinkiniams mėgo sakyti, kad jo sūnus bus prokuroras.

Tačiau nei prokuroru, nei juristu Vladas netapo. Padirbėjęs šioje srityje porą metų, suprato, kad tai ne jo pašaukimas. Vladą tebetraukė kūrybinis darbas. Tuo metu užsiimti tokia veikla geresnės vietos Kupiškyje, kaip laikraščio redakcija, nebuvo, juolab kad jau keletą metų jis kaip neetatinis korespondentas bendradarbiavo respublikinėje ir rajono spaudoje. Tad 1957 m. jis pasiprašė priimamas į darbą „Stalino keliu“ redakcijoje. Iš pradžių Vladui buvo patikėtos korektoriaus pareigos. Netrukus jis tapo literatūriniu darbuotoju ir laikraščio planuotoju – atsakinguoju sekretoriumi. Šias pareigas su nedidelėmis pertraukomis (Vladas yra dirbęs ir redaktoriaus pavaduotoju) jis ėjo iki 1982 metų, kai dėl sunkesnių negalavimų teko atsisveikinti su redakcija ir tenkintis invalidumo pensija.

Leidinuke „Kupiškėnų mintys“ amžių sandūroje“ (2004 m.) žurnalistė Eleonora Vaičeliūnienė rašė: „V. Jasinskas – vienas iš nedaugelio to laikotarpio rajono spaudos žurnalistų, kuriam pavyko išleisti knygelių ir sulaukti aukštų kūrybinių įvertinimų. 1961 m. buvo išleista jo apybraižų knygelė „Šūviai saulėteky“. Tai pasakojimai apie Kupiškio žydų bendruomenės sunaikinimą, kuris vokiečių okupuotame Kupiškyje vyko 1941 metais. V. Jasinskas, jo paties tvirtinimu, buvo pasiryžęs pateikti kiek galima tikroviškesnę pokario metų situaciją, tačiau vėliau įsitikino, kad turi būti taip, kaip reikalauja cenzoriai iš Saugumo komiteto. Vis dėlto apybraižų knyga „Ramonas pakėlė ginklą“ buvo išleista. 1968 m. V. Jasinskui už ją paskirta Žurnalistų sąjungos buvusi aukščiausioji – V. Mickevičiaus-Kapsuko premija. Paskutiniais gyvenimo metais V. Jasinskas rengė spaudai ir trečiąjį apybraižų rinkinį, bet jis nebeišvydo dienos šviesos.
V. Jasinskas mirė 1988 m. kovo 21 d. Palaidotas Kupiškio kapinėse.“

Kolegų prisiminimai

Pasak žurnalistės E. Vaičeliūnienės, ji su V. Jasinsku susipažino, kai dar dirbo Pasvalio rajono laikraščio redakcijoje redaktoriaus pavaduotoja. Aukštai Žurnalistų sąjungos įvertintą kolegą iš Kupiškio pasvaliečiai buvo pasikvietę 1968 m. rudenį į savo susirinkimą pasikalbėti apie kūrybą. Jis atvyko punktualiai, gražiai visi pabendravo.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“


——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video