Subatėnės Stasės Sosnovskajos sodyba – pavyzdys, ką gali moters rankos. Čia ne tik gėlynai ir akmenimis grįsti takeliai, bet ir pačios šeimininkės sukurtos skulptūrėlės. Sodą saugo iš medžio drožti ir iš skardinių iškarpyti paukšteliai, bebriukai, krokodilai.
S. Sosnovskaja į Subačių atsikraustė daugiau nei prieš dešimt metų iš Panevėžio. Mieste, anksti tapusi našle, ji gyveno su trimis sūnumis.
Tačiau šiems užaugus pasijuto per daug prisirišusi prie vaikų, todėl nusprendė išvažiuoti.
Panevėžietė pasirinko 30 kilometrų nutolusį Subačių. Čia, pasak ponios Stasės, dabar ji jaučiasi laisva ir dažnai sulaukia savo sūnų su šeimomis.
Pati moteris jau pensinio amžiaus ir gali visą laiką skirti sau. Todėl daugiausia jos dėmesio sulaukia išpuoselėta sodyba miestelio pakraštyje.
„Aš ir Panevėžyje turėjau namą su kiemu, mėgdavau tvarkytis. Bet čia yra daugiau galimybių“, – sakė pašnekovė.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ