Gedulo ir vilties dienos minėjimo renginiai Kupiškyje vyko penktadienį. Viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta fotoparoda „Ilgas sugrįžimas: tremtinių palaikų pargabenimo iš Igarkos ekspedicija Jono Jaručio fotografijose“ ir pristatyta Jurgio Usinavičiaus knyga apie tremtį ir pokario metus „Nulaužytų šakų giesmės“.
Kvietė vidiniams apmąstymams
Bibliotekos parodų salėje paminėti Gedulo ir vilties dienos susirinkę kupiškėnai buvo pakviesti susėsti į vieną uždarą ratą. „Rytoj oficialiai minima Gedulo ir vilties diena, tremtyje žuvusių lietuvių pagerbimo diena. 1989 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumas šiai dienai suteikė vardą, o 1997-aisiais LR Seimas – atmintinos dienos statusą. Susirinkome išvakarėse, kad paliudytume istoriją: tai buvo ir mes nepamiršome“, – kalbėjo renginio vedėja režisierė Vilija Morkūnaitė. Ji perskaitė keletą viešojoje erdvėje atsikartojančių tezių: „1941 m. vasarą prasidėjęs ir beveik pusantro dešimtmečio trukęs lietuvių naikinimas ir trėmimas virto tautos tragedija, kurios masto iki šiol dar nesame įsisąmoninę. Tremties pasekmes šalis ir visuomenė jaučia iki šių dienų. Trėmimais buvo nupjauta visa tautos ir šalies viršūnė. Prie Laptevų jūros prievarta buvo išvežtas visas elitas. Išgyveno ir sugrįžo tik nedaugelis, todėl ir nebegalime susivokti patys, nebesuprantame nei pačios valstybės svarbos, nei pilietiškumo. Dėl dabartinės politinės, moralinės, visuomenės identiteto krizės nemažai kalta būtent tremtis…“ – kalbėjo renginio vedėja.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Unė JUODYTĖ