Ši žiema nuskriaudė žiemkenčių augintojus, iššalo pasėliai. Vargsta ir gyvulių augintojai, praradę nemažai ganyklų ir pievų. Gegužės pradžioje užklupusios šalnos pakenkė sodams ir uogynams. Pieno gamintojus į kampą vėl užspeitė produkcijos perdirbėjai, trečdaliu sumažinę supirkimo kainas, ypač jos nukrito kooperatyvų nariams.
Tokios nerimą keliančios tendencijos girdėti visur, kur tik susirenka ūkininkai aptarti savo problemų. Rodos, lyg būtų gamta įgijusi piktų sąjungininkų visur, kur tik yra kokių sąsajų su žemės ūkiu ir kaimiškais darbais.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio rajono tarybos posėdyje praėjusią savaitę greta kitų aktualijų nagrinėtos žemės nuomos problemos. Ūkininkai tai įvardijo kaip skausmingą temą. Kas atsitiko, kas pasikeitė, juk žemės savininkai ūkininkams ją nuomoja jau kelis dešimtmečius? Ar tie savininkai staiga „sueuropėjo“, panaikinus nuo gegužės 1-osios draudimą žemę parduoti užsieniečiams? Ar pati žemė netikėtai pradėjo duoti dešimteriopą derlių?
Kai kurie rajono ūkininkai neseniai gavo žemės savininkų pranešimus, kad nuo šių metų spalio 1 dienos keičiamos žemės nuomos kainos. Jeigu ūkininkas su tuo nesutinka, turi greitai pranešti, jeigu nepraneš, savininkas vienašališkai perskaičiuos mokesčius. Kas tie savininkai, kurie turi tokią galią ūkininkams, kad nepalieka galimybės derėtis ir tartis?
Apie tai pasikalbėjome su Ūkininkų sąjungos Kupiškio rajono skyriaus pirmininku Zigmantu ALEKSANDRAVIČIUMI.
Pradėkime iš toliau situaciją gvildenti. Absoliuti dauguma šalies ir mūsų rajono ūkininkų didžiąją dalį žemių savo pasėliams nuomoja iš žemės savininkų, nes neturėjo ir neturi galimybės dėl įvairių priežasčių jos įsigyti tiek, kiek reikėtų ir norėtų. Kodėl jie taip daro?
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: