Nieko keista, kad labiausiai bitėmis rūpinasi bitininkai. Praėjusią savaitę į posėdį susirinkę Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus tarybos nariai taip pat diskutavo apie bičių išsaugojimo galimybes ir glaudesnį bendradarbiavimą su rajono bitininkais.
Kodėl nuspręsta apie tai diskutuoti ir kodėl bitės tokios svarbios žemės ūkyje?
Pirmiausia – savi marškiniai
Bitės nektarą renka iš medingųjų augalų, iš pasėlių, ypač rapsų, ir iš pievų. Pievos ir pasėliai – ūkininkų turtas. Šį turtą irgi gausina bitės, sakoma, kad rapsų derlių bitutės padidina trečdaliu. Taigi bitininkai su ūkininkais turi bendrauti ir bendradarbiauti, vedami savų interesų, ir visiems tai turi būti naudinga. Deja, nutinka kitaip.
„Su kai kuriais ūkininkais bitininkai gražiai sutaria, nebūna nesusipratimų. Jonas Pakalnis, Zigmantas Aleksandravičius žino tvarką ir jos laikosi, praneša bičių laikytojams, kada bus purškiami laukai, nedaro to dieną, kai pats darbymetis bitėms. Bet kiti pagudrauja, kasmet nutinka tokių dalykų, kad arti pasėlių po purškimo pražūva po kelias bičių šeimas, jos nusilpsta. Gerai bent tiek, kad nėra tokių bėdų daug, kad rajone nepražūva masiškai bitynai“, – kalbėjo į ūkininkų posėdį pakviestas Kupiškio bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Žeimantas.
Kaip elgtis su pasėliais, kaip naudoti augalų apsaugos priemones, ūkininkai išmano, bet neretai koją pakiša skubėjimas, kantrybės stoka, bandymas rizikuoti, o gal nieko nenutiks, ištvers tos bitės.
Bitės neapgausi
„Žmogų apgauti gali, o bitės nepavyks. Bitė, nešina chemikalais atsiduodančiu nektaru, nebus įleista į avilį, kitos bitės tuo pasirūpins, neišsiris perai, sutriks visas avilio gyvenimas. Bitininkai tai puikiai žino, nėra tai naujiena ir ūkininkams. Bet mąstoma: nenupurškus tinkamai laukų, sumažės derlius, apniks ligos, ką čia tos bitės? Vienas ūkininkas, pats laikantis bičių, taip ir sakė: pražus tavo bitės, atiduosiu savo…“ – diskusijas su ūkių šeimininkais prisiminė bitininkų draugijos vadovas.
Tuo tarpu ūkininkai turi savų argumentų. Bitininkai patys, esą, nelabai rūpinasi bitynais, palieka atvežę į palaukes avilius, užuot pasitarę su pasėlių augintojais.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ