Ketvirtadienį Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Priimtais teisės akto pakeitimais nutarta nustatyti papildomus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę siekiant išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę daugelį metų dirbančių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus ir užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą.
Jau galiojančius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, nutarta papildyti reikalavimu ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas. Ši nuostata nebus taikoma įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Asmenys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galės tik gavę savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriaus leidimą, išduotą apsvarsčius savivaldybės tarybos sudarytos komisijos siūlymą. Komisija, nagrinėdama įstatymo reikalavimus atitinkančių asmenų prašymus sudaryti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius, turės įsitikinti, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį bus tenkinama bent viena šių sąlygų, tai yra didinamas visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkio perspektyvumas ir struktūra, skatinamas maisto grandinės organizavimas ir rizikos valdymas žemės ūkyje, atkuriamos, išsaugomos ar pagerinamos nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančios ekosistemos, skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėje) ir įsipareigoja ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija.
Nustatyti reikalavimai nebus taikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduota kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.
LR Seimo inf.
——-
Autorius: