ekonomistė
Sveikatos ministras padarė atradimą – medikai dirba turėdami po kelis etatus, vidutiniškai 3–7 darbo vietose! Maža to, labai daug dirbdami, jie dar ir uždirba, kai kurie – net po 30–40 tūkstančių litų per mėnesį! Ministras duoda gydymo įstaigoms 3 mėnesius „susitvarkyti“. Nes vėliau užsiundys Mokesčių ir Darbo inspekcijas, o šios tai jau su botagu įves tvarką.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, kuri vienija valstybinių gydymo įstaigų vadovus, pateikė tokį situacijos aiškinimą – trūksta lėšų ir specialistų. Kaip čia taip, kas meluoja? Juk jei sistema medikui išgali sumokėti 30–40 tūkstančių, tai gal lėšų netrūksta? O jei specialistas, pasak ministro, per metus atlieka vos 40 operacijų, tai gal ir specialistų netrūksta, gal kaip tik – ligonių per mažai? O gal labiausiai trūksta tvarkos, tik štai klausimas – kur – konkrečioje gydymo įstaigoje ar sveikatos sistemoje. Ir tada gal ne gydymo įstaigai, o pačiam ministrui laikas „susitvarkyti“.
Didžioji bėda, kurią „atrado“ ministras, yra susijusi su vadinamuoju paslaugų prieinamumo garantavimu. Kai kurių sričių specialistai turi keliauti po Lietuvą ne dėl to, kad Lietuvos pakraščiuose daug tam tikrų ligonių, o medikų trūksta. Visai ne. Tai – tiesiog administraciniai nurodymai, kokia gydymo įstaiga, kokių specialistų privalo turėti. Nesukomplektuosi – gali kilti licencijų ir valstybinio finansavimo problemų. Štai ir sudaro gydymo įstaigos sutartis su gydytojais, kurie į ligoninę atvyksta pabūti, pernakvoti, suteikti vieną kitą konsultaciją, atlikti vieną kitą operaciją, jiems dar ir degalus kompensuoja, o tuo labai piktinasi ministras.
Tad jei etatai rastųsi ne pagal palubinsko normatyvus, o pagal realų paslaugų poreikį, kurį turėtų nustatyti pačios gydymo įstaigos, neliktų specialistų-turistų. Gydymo įstaiga galėtų pasirinkti, kokias paslaugas teikia, kokioms susiformuoja etato krūvis. Galėtų sutartis su kitomis įstaigomis laisviau sudaryti. O atsiradusį vieną kitą pacientą nuvežti į kitą ligoninę, gal tada būtų racionaliau – juk specialistas be praktikos negali garantuoti gydymo kokybės. Bet čia ir gydymo įstaigos nelabai permainų nori – su didžiausiu pasipriešinimu buvo sutiktas dar ministro A. Čapliko sprendimas ligonių kasų lėšomis nefinansuoti mažų chirurgijos ir akušerijos skyrių. Suprantama, kiekvienas eilinis svajoja būti karvedžiu, ir kiekvienas rajonas norėtų turėti po Santariškes savo teritorijoje, tačiau puikiai suprantame, kad tai – fantastikos sritis. Vadinasi, būtina optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, ir tai daryti reikia nuo išvardytų paslaugų „prieinamumo“ standartų peržiūros. Kai gydymo įstaigos ne per prievartą, o iš neūkiškumo samdys specialistus – tada taip, tada tai būtų jų aplaidumas.
Trumpai ir apie finansus. Lygiai prieš metus ministras viešai pastebėjo, kad skiriasi medikų algos viešajame ir privačiame sektoriuje. Suprantama, gydytojas per etatus laksto būtent dėl mažų pajamų pagrindinėje darbovietėje. „Štai atlyginimų disproporcijos: viešajame sektoriuje nuo 1 075 iki 7–8 tūkst. litų, privačiame sektoriuje – nuo 2 tūkst. iki 34 tūkst. litų“, – teigė ministras. Pastebėjo, pasipiktino, bet išvadų nepadarė, sprendimų nepriėmė. Kodėl algos skiriasi? Ogi todėl, kad privačios įstaigos pacientų mokamas priemokas priima į kasą, o algas moka iš sąskaitos. Ministre, necituokite Konstitucijos apie nemokamą gydymą, čia gyvenimo realybė gerokai skiriasi nuo jos nuostatų. Priemokos yra ir valstybinėse įstaigose. Nesenas įvykis – tarkime, moteris, vardu Regina, pakilus aukštam kraujo spaudimui pakliuvo į ligoninę. Gydytojas sako – neguldome. 50 litų į kišenę – paguldė. Kitą dieną gydytojas sako – išrašome. Dar truputį į kišenę – paliko. Palatos kaimynė taip pat chalato kišenėmis naudojosi. Sakysite, tai – moralės problema? Deklaruokime viešuosius ir privačius interesus ir padės? Šįkart manau, kad efektyviau pradėti nuo finansų, nuo normalių algų medikams ir priemokos legalizavimo, kaip šaltinio šioms algoms. Kai namų darbus atliks ministerija, ministras galės išleisti įsakymą, kad medikų chalatai būtų be kišenių ir tik vienoje darbovietėje. Žiūrėkite – ims ir veiks!
Komentaras LRT radijui
——-
Autorius: Rūta VAINIENĖ