Kadaise strategiškai perspektyviu miestu tarp dviejų sostinių – Vilniaus ir Rygos – laikytas Kupiškis šiandien įvardijamas, kaip visiška provincija. Mūsų rajonas, ekspertų duomenimis, smarkiai atsilikęs nuo didmiesčių. Per praėjusius metus Kupiškyje nenumaldomai augo nedarbas, o gyventojai šiaudo griebėsi imdami socialines pašalpas ir kompensacijas būstui išlaikyti.
Auga atskirtis
„Anuomet strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt Nepriklausomybės metų savo reikšmę šalies ekonomikoje prarado. Jei anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo tampriai susiję su didžiaisiais miestais – Panevėžiu ir Šiauliais – ir tiekė medžiagas ar darbo jėgą, tai pastaraisiais dešimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi nei dairytis į didmiesčius“, – bendrą praeitų metų situaciją Panevėžio apskrityje apibūdino „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas. Jo specialistai jau ketvirtus metus iš eilės atlieka savivaldybių lyginamąją analizę.
Praėjusiais metais atliktas tyrimas vėlgi geromis žiniomis nebuvo dosnus Kupiškio rajonui. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, jei Panevėžyje jaučiami atsigavimo ženklai, ir šis miestas sugeba išlaikyti didmiesčio reputaciją, tai mažesnieji apskrities rajonai vis labiau atsilieka.
Kupiškiui svajoti apie tarptautines investicijas, ko gero, nelabai verta. Čia be Europos Sąjungos paramos išvalytų ežerų ir suremontuotų bendruomenių namų, perspektyvesnių projektų nevyko. Tiesioginės užsienio investicijos vienam kupiškėnui 2013 m. buvo daugiau nei keturgubai mažesnės už vidutinį šalies vidurkį. Lietuvoje šis rodiklis vidutiniškai siekė beveik 14 tūkst. litų vienam gyventojui.
Bedarbai ir paramos prašytojai
Nesulaukiant užsienio pinigų, rodos, turėtų gelbėti bent vietinis verslas. Tik, deja, veikiančių ūkio subjektų pernai Kupiškyje buvo per pusę mažiau nei visoje Lietuvoje. 1000 kupiškėnų teko 16,2 įmonių. Esame beveik neversliausias rajonas šalyje.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ