„Kupiškėnų minčių“ laikraščiui šių metų rudenį sukaks 68-eri. Per tuos leidybos metus ne vieną kartą keitėsi jo pavadinimas, dydis, periodiškumas, turinys, redaktoriai ir darbuotojai. Neatsižadame nė vieno praėjusio mūsų leidinio laikotarpio. Kaip sakoma, istorijos nesuklastosi. Visais laikais spauda yra tam tikros pasaulėžiūros, visuomenės raidos atspindys. Rajono laikraštis gimė stalinizmo epochoje. Tuometinis Lietuvos komunistų partijos centro komitetas jam parinko „Stalino keliu“ pavadinimą. Niekas tais laikais žmonių neklausė, kaip reikėtų vadinti jų krašto laikraštį, koks turėtų būti jo turinys. Demokratijos tais laikais nebuvo nė kvapo.
Pirmieji leidimo metai
Pirmasis tuometinės Kupiškio apskrities (jai priklausė ir Viešintų, ir Svėdasų kraštas) laikraščio „Stalino keliu“ numeris išėjo 1946 metų spalio 22 d., pasirašytas redaktoriaus Alfonso Dagelio. Dirbti laikraščio redaktoriumi jis buvo paskirtas, kai baigė anuometinę Respublikinę partinę mokyklą. Tais metais išėjo penki laikraščio numeriai 5000 egzempliorių tiražu. Trys buvo 0,5 spaudos lanko dydžio, o du – 1 spaudos lanko dydžio. Vienas laikraščio egzempliorius kainavo 20 kapeikų. Vėlesniais metais ši kaina buvo ir 15 kapeikų. 1946 m. buvo skelbiama, kad 1 mėnesio laikraščio prenumerata kainuoja 80 kapeikų, metams – 9,60 rublių, o 1953-aisiais metinė prenumerata jau kainavo 15,60 rublių. Nuo 1947 m. gegužės pradėjus laikraštį spausdinti Kupiškio spaustuvėje „Stalino keliu“ išeidavo 3 kartus per savaitę, tiražas siekė 2000 egzempliorių, o 1949 m. ir – 5000 egzempliorių. 1950 m. Kupiškiui likus tik rajono centru, „Stalino keliu“ buvo LKP Kupiškio komiteto ir rajono DŽDT (darbo žmonių deputatų tarybos) organu. Praradus apskrities statusą sumažėjo ir laikraščio tiražas. Tuo metu jis siekė 1400–2000 egzempliorių. Keitėsi ir jo periodiškumas. Laikraštis pradėtas leisti du kartus per savaitę, trečiadieniais ir penktadieniais. 1952 m. jis vėl leistas tris kartus per savaitę. Nuo tų metų liepos pradžios pasikeitė laikraščio formatas. Jis šiek tiek sumažėjo ir išliko panašus iki šių dienų. Maždaug nuo 1952 m. Gegužės 1-osios ir Spalio revoliucijos švenčių proga laikraščio puslapiai pradėti leisti paspalvinti. Laikraščio maketas pamažu keitėsi. 1961 m. numeriai ypač išsiskiria nuotraukų, karikatūrų, rubrikų gausa, juose daug mažiau ilgų, neiliustruotų straipsnių. Laikraštis tapo lengviau skaitomas, spausdinta daug trumpų informacijų iš įvairiausių gyvenimo sričių.
Pirmieji korespondentai
Kas buvo tie pirmieji redakcijos žurnalistai, iš publikacijų spręsti sunku, nes jos dažniausiai pasirašinėtos slapyvardžiais. „Darbuotojai – visi naujokai, jokios patirties, išsilavinimas – 4–5 skyriai. Ne kiekvienas turėjo drąsos pasirašyti po žinute, visi slapyvardės pageidaudavo. Toks metas buvo. 1949 metų pradžioje laikraštis jau turėjo 20–30 nuolatinių bendradarbių, laiškų kelis šimtus gaudavome“, – dalijosi prisiminimais 1976 m. spalio 21 d. laikraštyje „Komunizmo keliu“ buvęs pirmasis Kupiškio apskrities laikraščio „Stalino keliu“ redaktorius A. Dagelis.
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ minima, kad pirmieji etatiniai korespondentai buvo Boleslovas Jugulys ir Domas Jankauskas. Vieni iš pirmųjų žurnalistų buvo ir Vladas Jasinskas, Vytautas Lititauskas, Povilas Laužikas. Kiti realūs asmenys, bendradarbiavę pirmaisiais laikraščio leidimo metais, buvo įvairių įstaigų ar organizacijų atstovai, aktyvesni kaimo žmonės, mokytojai ir kiti inteligentai. „Stalino keliu“ metrikoje buvo nurodytas tik redaktorius, redakcijos adresas – Gedimino g. 33, tiražas ir Panevėžio valstybinės spaustuvės, o vėliau Kupiškio spaustuvės telefonas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ