Seniau, Dieve gi, vienas doktaras tabuvo Kupišky, nei ligoninas, nei nieko. Daugiausia, būdavo, žolalam gydžia.
Kėp duonos ba miltų neiškėpdavo, ba jonažolas nieko neišgydydavo. Jonažolas no šimto ligų. Žaizdas gydydavo kraujožolam – sraujanosiais vadindavo. Išsivarda jų kai kraujas baga iš nosės, įgeria ir toj nustoja. Pelynai, madus gera liekarstva no visokių kvarobų. Argi buvo madoj tas uogų virimas, išsivarda kelias sklenyčėlas dėl liekarstvos. Katras apisarga pilvu, tai pasijema bobuta šaukštų, spatkėlį, atonaša vyšnių ogienas, jau tų pagydo. Ligoj labai gerai spalgenos, rūgštis gera, toj duoda ligoniui, kad atsigaut labjau.
Unksčiau žmonas kamovo visokios odos ligos, išbėrimai, sokė – tai Dievo rykšta. Tarpupirščius išbara, motos, kad nėžai – toj trint debesylo šaknim. Kundrotų šaknis dabar visi baisiai pripažįsta, jau jė, rokuojas, no vėžio, no dėdervinių labai gerai. Kėp vėdryno žėdeliukas panašus kundroto (miškinas sidabražolas), kai kas auksažiedam, kai kas degsniu vadina.
Sųnariai sutinį, agzėma, raikia nešlopyt. Našloitas tai kad jau išbart oran, kai sarga, vaikom duodavo, no vočių virdavo. Votys spogais užauga, nasturkų lopais klodavo, karštį ištraukia. No rožės tai nukalbajimas: būdavo, pokalba kažin kų, duoda aptvėrt girnašlosti. Ir gyslalapėliai sutrinti gerai no rožės. Nuvargusias ar nutrintas kojas nokčiai apdėk gyslapiais, toj atsigausi, nutrauks karštį. Inkstyrų unt veido neraikia spaudyt, liks žyma. Gerai lakišių paviryt ir praustis. Sutrūkinėja runkos oda – pieni pavirtais ramunėliais gydžia.
Dabar garsvyčių nebasėja, seniau ar karščiai kur, kėp ir traukimų turia. Unt krūtinytas garstvyčių trindavo naminių. Vaikui užūpakalis pašolo, ir kokliušas – kosėja kosėja, traukos visas iš plaučių, atsidvėst nebagolia. Aviečių lozdos gerai no gripo, no kosulio, išgeri, kad išprakaituoji. Močekalapys (močeka, šalpusnis), pienas ar lėpožėdžiai su madum – vaistai no pėršalimo, no kosulio, no slunkto. Alijošius su madum labai gerai nulingvina kosulį.
Žmogus dabar dienų noktį unt nėrvų stovi (narvuojas). Negi visi kėtų nėrvų. Kitas durnų nėrvų (jautrus) par visa. Sujema narvos, iš vietos nepaini. Kai susnarvuoji, skrandis palieka negėras, krūtinį prodada rėžyt, ramatas nėrvinis pojema. Žiūrėk, jau nėrvai suvėjo gerklan, tirpsta, lėpsnoja.
Kų čia apė ligas, nebakalbakium, vėly apė kai kų kita. Tagul kvaroba, spakainas žmogus, kė sveikas, tai nieko daugiau ir neraikia.
Liaudies kultūra, 1991, 6;
Klementina Vosylytė, Kupiškėnų žodynas
——-
Autorius: Palmira KERŠULYTĖ