į kitą – link kapelių vartų.
Kapų gatve pėsčiam ar važiuotam netoli keliauti. Asfaltuoto kelio čia tik kilometras ir šimtas metrų. Vienam gale – kapeliai, kitame prisiglaudę bažnyčios šventoriaus vartai. Čia nėra šaligatvių, važiuoti ir pėsti draugiškai prasilenkia.
Keli šimtai metrų nuo bažnyčios yra trys sodybos. Greta gyvena Jonas Vitkevičius, Elena Šerelienė, Liuda Lisienė. Namai prie gatvės išsidėstę nedideliu trikampiu, susidėlioja maža piramidė. O piramidės, sakoma, turi sukaupusios ypatingos energijos. Gal todėl čia kaimynai visi yra ilgaamžiai.
Energijos palytėtieji
Liudai Lisienei liepą suėjo 96-eri, Elenai Šerelienei ką tik, spalio pradžioje, sukako 94 metai, o Jonas Vitkevičius dar pusmečiu vyresnis už kaimynę Liudą.
Senesnieji kupiškėnai turėtų atsiminti: Jonas Vitkevičius – ilgametis teismo vykdytojas, buvo gerbiamas už sąžiningumą, tvirtą žodį. Liuda Lisienė kelis dešimtmečius dirbo veterinarijos tarnyboje. Elena Šerelienė buvo gera siuvėja ir ilgametė „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ etnografinio teatro dalyvė, balsinga dainininkė.
Dar visai neseniai ši trijulė gyveno draugėje, bet visi savo nameliuose, aplankomi kasdienės buities pagalbininkų iš Socialinių paslaugų centro. Prieš kelias savaites kaimyną Joną išvežė į slaugos skyrių, tad dabar dviese likusios ilgaamžės kaimynės. Moterys visada yra ir išlieka ištvermingesnės už vyrus, ką ir sakyti…
Garbiųjų ilgaamžių knieti paklausti paprastų dalykų: apie laiką, kurį likimas lėmė nugyventi, apie gyvenimo ryškiausią patirtį, apie ilgaamžystės paslaptis…
Iš Zulonų giminės
E. Šerelienė, Povilo Zulono, „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklio režisieriaus ir Piršlio vaidmens atlikėjo, sesuo, ir dabar vis po ranka laiko 1980 metais apie vestuvininkus išleistą knygą „Kupiškėnai pasakoja“, ją varto, paskaito, vis peržvelgia senų nuotraukų albumus.
Elena vaidino savo brolio spektaklyje nuo pirmųjų iki paskutiniųjų vaidinimų, pradėjusi 1966-aisiais, bene 30 metų. Viešnia buvo. Vaidino spektaklyje ir jos vyras Edvardas – scenos nė kiek nepažinusiam artistui režisierius skyrė Jaunojo vaidmenį. Žodžių jam vaidinime nedaug, o įspūdis toks, kad akyse kaip gyvas tebestovi tas bejausmis, pasak aštriakalbio P. Zulono, tikras išvėsėlis Jaunikis. Dabar jau ne tik tiedu artistai, bet ir beveik visa talentingųjų vestuvininkų karta ilsisi Amžinybėje.
Užaugusi 11 vaikų būryje, Elena dabar liko viena. Labiausiai sako nerimaujanti dėl silpstančios atminties, todėl labiau pasitiki savo užrašų sąsiuviniu, kuriame jau daug metų pažymi svarbiausius dalykus. Tarp tų svarbiųjų įvykių yra mirusiųjų puslapis.
Jame surašyti metai, kuriais kas mirė: tėvelis, mama, broliai, seserys. Elenos mama Karolina Rudytė atitekėjo pas našlį su septyniais vaikais, pati pagimdė dar šešis, du mažus palaidojo,bet mokėjo visus vienodai mylėti, neskyrė svetimų nuo savų. Kas mirė maži, o kurie užaugo, tie visi gražaus amželio sulaukė, visi per 80 metų gerokai persirito. Taigi, matyt Zulonų giminės tvirtos būta.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ